„Aš visuomet buvau labai smalsus žmogus, mėgdavau būti kelyje, atrasti mažus Italijos miestelius šalia Romos ar kalnuose. Pats įdomiausias dalykas nuo vaikystės buvo judėti“, – susėdus interviu, apie save ėmė pasakoti Simone.
Kai jam buvo 18 metų, prarado tėvą, 20-ties – ir motiną. Abu juos pražudė onkologinė liga. Vyresnieji sesuo ir brolis nusprendė parduoti tėvų namą, kuriame glaudėsi ir jaunasis Simone.
„Tai skamba baisiai, bet pastebėjau, kad ši tragedija šeimoje, tai, kad nebeturėjau tėvų, privertė mane žengti daugiau žingsnių gyvenime, labiau rizikuoti. Dažnai tie, kurie gyvena apsupti didelės šeimos, neturi impulso, noro, reikalingumo kažkur vykti, kažko ieškoti – daro tuos pačius dalykus visą savo gyvenimą. Geriausi dalykai gimsta iš tragedijų. Tai faktas“, – prisipažino pašnekovas.
Būdamas 16 metų, jis jau valė grindis viename Romos restorane.
