Nukentės ne tik restoranų verslas, bet ir visos šalies gastro kultūra – šaliai reikės iš naujo kurti savo, kaip gero maisto tradicijomis ir aukšto lygio restoranais patrauklios šalies, įvaizdį.
Svečių – 4 kartus, darbuotojų – trečdaliu mažiau
„Mūsų tikslas – iki pavasario išgyventi, kad netektų nieko uždaryti. Uždirbti nesitikime. Ruošdamiesi pradėti dirbti, kai karantino sąlygos tai jau leis, sau aiškiai pasakėme, kad neteksime apie 60 proc. pajamų. Apie tai informavome ir diskutavome su kolektyvu, patys planavome veiklą taip, kad galėtume išgyventi su šiais skaičiais bei šiai dienai jie tokie ir yra“, – sako Kristina Samavičienė, restoranų „Monai“ ir „Momo Grill“ bendrasavininkė.
Suprasdami situaciją ir, pradėjus darbą, nenorėdami blaškytis, o visas pastangas sukoncentruoti į išsikeltą tikslą, karantino pradžioje 3 restoranus su vyru, virtuvės šefu Vytautu valdę Samavičiai buvo priversti atsisveikinti su 30 proc. darbuotojų. Dalis Klaipėdos ir Kauno kolektyvų priėmė šeimininkų pasiūlymą ir persikėlė į Vilnių, kur birželį atidarytas naujausias poros restoranas „Momo Grill“.
Dabar visiems darbuotojams neturėčiau darbo – užimtumas restorane krito keturis kartus.
Su panašiai tiek – 30 proc. komandos teko atsisveikinti ir Vilniuje veikiančio istorinės virtuvės restorano „Ertlio namas“ savininkui ir šefui Tomui Rimydžiui. „Nors kolektyvo labai gaila, aiškiai suprantu, kad dabar visiems darbuotojams neturėčiau darbo – užimtumas restorane krito keturis kartus“, – sako virtuvės meistras T.Rimydis. Pasak jo, tik paskelbus karantiną, buvo atšauktos visos rezervacijos – visos restorane planuotos vakarienės, jubiliejai, vestuvės.
Baiminasi dėl gresiančių restoranų užsidarymų
T.Rimvydis, kurio restorano sostinės senamiestyje visi trys aukštai iki karantino būdavo pilnai užimti beveik visomis savaitės dienomis, įsitikinęs, kad šiais metais tokio užimtumo jau tikrai nepavyks pasiekti ir planuoja veiklą jau kitų metų sezonui. Labiausiai jis nerimauja, kad po kelių mėnesių, negalėdami išsilaikyti, šalyje ims užsidarinėti restoranai.
„Iki karantino per metus laiko šalyje durų neužvėrė nei vienas geras restoranas ir tai teikė vilties, jog šalis jau turi susiformavusias ir gali pasaulyje konkuruoti savo gastro tradicijomis. Karantino pabaiga, po kurios turime dirbti, nors svečiai dar negrįžta ir netenkame visų subsidijų bei lengvatų, gali grąžinti situaciją atgal, kai reikės iš naujo užsitarnauti užsienio svečių dėmesį“, – sako virtuvės šefas.
-
Organizatoriai laikinai stabdo „30 geriausių restoranų“ rinkimus ir kviečia palaikyti tuos, kurie dar dirba
-
LVRA prezidentė E.Šiškauskienė: kol kas nėra jokios realios pagalbos restoranų ir viešbučių verslui
-
Turistai vasarą restoranų neužtvindys: užverti duris, daryti pauzę ar tikėtis kaimynų srauto?
-
Stabdžio pedalo nespaudžia: prieš karantiną plėtrą suplanavę restoranai atvers duris
Apie sunkią restoranų ir kavinių situaciją liudija ženkliai kritę horeca (angl. hotels, restaurants, cafes) sektoriui gaminančių ir paslaugas teikiančių įmonių pardavimai. Prieskonių gamintojos „Santa Maria“ pardavimai šio sektoriaus įmonėms Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais susitraukė kelis kartus. „Karantino metu duris užvėrus visoms viešojo maitinimo vietoms, taip pat – viešbučiams, drastiškai krito prieskonių pardavimai. Suteiktas leidimas ruošti maistą išsinešimui mažai gelbėjo. Labai aiškiai suprasdami situaciją, kurioje atsidūrė restoranai ir kavinės, kartu su Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija ėmėmės iniciatyvos: kviečiame svečius į jas sugrįžti ir taip stiprinti viltį, jog ne vienerių metų žinomų šefų ir jų komandų darbas nenueis perniek“, – sako Mindaugas Čalka, „Santa Maria“ OOH (angl. out of home“) pardavimų vadovas Lietuvoje.
Keičiasi lankytojų įpročiai
„Restoranai ir kavinės, sutelkę jėgas ir išteklius, įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų valstybės bei priežiūros institucijų keliamus reikalavimus higienai ir saugumui. Vis tik, dabar didžiausias rūpestis – kaip išgyventi, kai užsienio svečių šalyje praktiškai nėra, o vietiniai lankytojai dar tik pradeda grįžti į normalų gyvenimą. Negana to, karantinas ir dėl koronaviruso pasikeitusi šalies ekonominė situacija, ženkliai keičia ir restoranų bei kavinių lankytojų įpročius“, – sako LVVKA vykdančioji direktorė Jūratė Mikalkėnienė.
Neeksperimentuojama – daugiausia lankomos patikrintos, žinomos vietos, ieškoma pigesnių pasiūlymų, paprastesnių patiekalų, degustaciniai meniu tampa nebeaktualūs, mažesnes pajamas gaunantys gyventojai iš viso atsisako lankymosi kavinėse ar restoranuose ir patys gamina namuose.
Stebėdama šias tendencijas ir suprasdama jų keliamas grėsmes, LVVKA, jos nariai ir partneriai kviečia svečius drąsiai lankytis jau pamėgtose ir naujose vietose, kurių geriausi pasiūlymai, darbai ir kūryba be svečių yra niekas, bei taip padėti restoranams ir kavinėms išlikti bei stiprinti šalies gastro kultūrą.
