Vienu metu „Pergalės“ fabrike vyksta net vienuolika skirtingų saldumynų gamybos procesų, kuriuos prižiūri per du šimtus žmonių. Jų metu gimsta tokie daugeliui gerai pažįstami saldainiai, kaip „Kregždutė“, „Paukščių pienas“, „Vilnius“, „Sostinės“, „Nomeda“ ir kiti. Ir kiekvienas gaminys turi savo technologiją bei gamybos būdą.
Saldumynų gamyboje didelę darbo dalį atlieka įvairūs įrengimai, tačiau nė vienas iš jų nedirba be žmonių priežiūros. Be to, kai kurių saldainių be rankų darbo pagaminti apskritai nepavyktų.
Gamybos procesai – labai skirtingi
Paprastai daugelį saldainių vadiname šokoladiniais, tačiau tai yra tik tie saldainiai, kurie gaminami šokolado ar kakavos sviesto pagrindu. „Jų gamyba iš tiesų labai panaši į šokolado – sudėtinės dalys yra smulkinamos ir maišomos, tada turi šiek tiek pastovėti, kad galėtų kristalizuotis. Vadinamieji ekstruderiai tą saldainį suformuoja, o tada jį atšaldom, pjaustom, glaistom ir vyniojam“, – pasakojo G.Šimanskienė.
Kiti saldainiai, tokie kaip „Kregždutė“, gaminami visai kitokiu būdu – jų pagrindas yra vanduo ir cukrus, kurie yra verdami. „Žaliavos dozuojamos, verdamos aukštoje temperatūroje, tada masė plakama, kad pasidarytų smulkiakristalė cukrinė masė. Tik tada ją formuojame, atvėsiname, padengiame šokoladu, atšaldome ir suvyniojame. Tai yra visiškai kitokia technologija“, - kalbėjo pašnekovė.
Kiti saldainiai, tokie kaip „Kregždutė“, gaminami visai kitokiu būdu – jų pagrindas yra vanduo ir cukrus, kurie yra verdami
Dar kitaip gaminami dražė saldainiai. „Jiems pirmiausia reikia paruošti vadinamąjį centrą – riešutą, raziną ar džiovintą vaisių. Tada pilame šokoladą ir voliojame specialiuose katiluose – besisukantys katilai suteikia apvalią formą. Tada atvėsinam ir dar nublizginam – kad būtų gražus, patrauklus ir netirptų rankoje“, – gamybos subtilybes atskleidė G.Šimanskienė.
Kai kuriems saldainiams, pavyzdžiui, „Paukščių pienas“ ar „Sostinės“ pagaminti reikia ir rankų darbo. „Sostinės“ saldainių pagaminti per vieną dieną nepavyktų – procesas netrumpas, susidedantis iš kelių etapų. Iš pradžių į krakmole suformuotas formeles pilamas švelnus, grietinėle praturtintas kreminis įdaras. Šiam sluoksniui sustingus, liejamas antrasis, likerinis su kondensuotu pienu. Po to saldainiai apsijojami krakmolu ir paliekami ilsėtis trapiame krakmolo kevale iki kitos dienos – tik tada saldainius galima išimti iš formelių ir aplieti šokoladu.
Tuo tarpu didelėje „Unique“ dėžutėje esantys saldainiai nuo pradžių iki galo gaminami rankomis. Tiek įdarų maišymas, tiek šokolado paruošimas, formavimas, maišymas ir papuošimai – visa tai atliekama be mašinų. Net į dėžutes šiuos saldainius sudėlioja patys žmonės.
Technologijos padeda optimizuoti darbą
Pasak G. Šimanskienės, saldainių gamyboje daugeliu atvejų išlieka tradicinis gamybos būdas, tačiau pati įranga tapo našesnė, tikslesnė, taupanti energiją ir gerokai palengvinanti žmonių darbą. Be to, šiais laikais daugelis gamybos proceso dalių yra kompiuterizuotos. Kompiuteriai valdo svėrimą, dozavimą, šaldymo laiką, judėjimo greitį ir daugelį kitų dalykų. Dirba ir robotai, padedantys saldainius į jiems skirtą vietą.
Anksčiau būdavo specialūs kambariai, kur kiaušiniai buvo plaunami, dezinfekuojami ir apdorojami. Samdomi žmonės atskirdavo trynį nuo baltymo. Šiais laikais tai neįsivaizduojama
Tačiau kai kurie dalykai pasikeitė iš esmės. Vienas itin modernus metodas taikomas dėžutėse esančių saldainių gamybai – jų šokoladinis kevalas suformuojamas itin žemoje temperatūroje. „Atrodo, sunku patikėti, tačiau jie formuojami -20 ºC temperatūroje. Tradicinėje technologijoje to niekada nebuvo. Visada buvo nuostata, kad su šokoladu reikia elgtis labai atsargiai, tačiau tokiu būdu gaunamas labai netikėtas ir geras rezultatas – šokolado sluoksnis išeina visiškai vienodas“, – pasakojo pašnekovė.
Tačiau gamybos direktorė pabrėžia, kad patys didžiausi pokyčiai įvyko žaliavų gamyboje – pavyzdžiui, kiaušiniai. „Prieš dvidešimt penkerius metus konditerijoje visur buvo naudojami kiaušiniai. Būdavo specialūs kambariai, kur jie buvo plaunami, dezinfekuojami ir apdorojami. Būdavo samdomi ir žmonės, kurių darbas – atskirti trynį nuo baltymo. Šiais laikais tai neįsivaizduojama“, – kalbėjo ji.
Kitaip tariant, šiais laikais naudojama tik tai, kas reikalinga – tai pagerina tiek gaminio skonį, tiek ir užtikrinama, kad produktai nebūtų švaistomi. „Anksčiau perdirbant pieną į kitas žaliavas, labai daug išrūgų būdavo išmetamos arba panaudojamos nebent gyvulių maistui, dabar kai galima koncentruoti ir išskirti reikalingas dalis, panaudoti galima kur kas daugiau“, – pasakojo saldainių fabriko „Pergalė“ gamybos direktorė Gitana Šimanskienė.
