Nuo to laiko kepti anties daugiau neturėjau noro. Bet prieš šias šventes smalsumas nugalėjo ir „Norfoje“ nusipirkau šviežiai keptą antį. Ragavom visa šeima ir laižėm pirštelius. Tada pasiryžau: Kalėdoms kepsiu ir aš. Prisiskaičiau visokių patarimų ir nusipirkau tame pačiame prekybos centre du šaldytus tuos paukščius. Buvo ir marinuotų, bet labai norėjosi išbandyti pačiai. Taigi vieną marinavau su saldesniu marinatu – imbieru ir medumi, o kitą – su rozmarinais ir čiobreliais.
Antis norėjau kepti įdarytas, tad įdarą taip pat suplanavau skirtingą. Po dviejų dienų marinavimo išsitraukiau antytes iš šaldytuvo. Įdarui išviriau pusę pakelio apvaliųjų ryžių ir padalinau juos per pusę. Saldžiajai ančiai įdarą pagardinau džiovintomis spanguolėmis ir svieste pakepintu kubeliais supjaustytu obuoliu bei cinamonu. Žinoma, bėriau žiupsnelį druskos. Viską gerai išmaišiau ir prikimšau paukščio vidų, skylę užsiuvau.
Kitai anties įdaras buvo „rimtesnis“. Abiejų ančių viduje radau į maišelius sudėta kaklą, kepenėles ir skranduką. Skrandžius su kaklais palikau sriubai, o kepenėlės pakepinau svieste kartu su tarkuota morka bei svogūnu ir sumaišiau su likusia ryžių dalimi. Įdariusi taip pat užsiuvau.
Antis sudėjau į skardą ir šoviau į gerai įkaitintą orkaitę ir 15 minučių kepiau 220 laipsnių karštyje, nes skaičiau, kad taip užsivers mėsos poros ir neištekės sultys. Ketinau jas taip atvirai ir kepti, tik sumažinus karštį, bet čia pasirodė mano vyras ir netruko priminti mano jau minėtą nesėkmę. Dar pabambėjo, kad antis vėl bus išdžiūvusi ir bus galima dantis išsilaužti.
Tada padariau taip, kaip gal nereikėtų, bet sukausi iš situacijos, kad kalėdinė atmosfera namuose išliktų gera ir dantys sveiki. Įkaitusias antis po vieną paguldžiau ant folijos ir į ją suvyniojau. Taigi antytės kepė folijoje 2,5 valandos. Baigiant kepti, šalia primėčiau obuolių.
Nedrąsu buvo antis ištraukti, prisipažinsiu. Bet jos buvo tokio skanumo! Tokio sultingumo! O įdarai gavosi fantastiški. Antys nuo stalo dingo akimirksniu, nes valgytojai buvo aštuoni. O aš dabar laukiu Naujųjų, nes ir vėl kepsiu antytę!
Tiesa, bijodama, kad įdaro bus mažai aštuoniems valgytojams, kitą pusę pakelio apvaliųjų ryžių išviriau su kokoso pienu. Kažkur buvau tai ragavusi ir labai patiko. Tad ryžius nuploviau, pasūdžiau, užpyliau skardine kokosų pieno, kiek trūko pagal proporcijas – vandens ir užkaičiau. Dar įbėriau šaukštelį ciberžolės, kad būtų graži geltona spalva. Ryžiai gavosi pasakiškai skanūs ir labai derėjo prie anties.
Kokia sėkmės paslaptis? Nežinau, gal antis buvo tinkama, tai pirmiausia. Ne nežinia kokio amžiaus laukinė, o mėsinė vengriška, specialiai kepimui tinkamo svorio.
Tad labai noriu padrąsinti kitus – išbandykite tai, ko nesate bandę ar net jei kažkada nepavyko – pavyks kitą kartą. Ir noriu padėkoti „Norfos“ mėsininkui už puikius patarimus! Jų dėka mūsų kalėdinis stalas buvo šaunus. Ačiū!
Lina
