Sau būdingai nukėlinėdama dovanų pirkimo deadlin‘ą iki paskutiniųjų, galiausiai suvokiau, kad užsakyti visko internetu jau nebeišeis – atkeliauti iki manęs prekės nebesuspės, o ir online parduotuvių pasirinkimo anuomet dar nebuvo tokio plataus. Na ką, apsiginklavau kreditine, didele striuke bei atkištomis alkūnėmis ir iškeliavau medžioti į vieną didžiausių prekybos centrų. Ir, galima drąsiai pasakyti, jog netrukus supratau, kaip jaučiasi piligrimai, einantys Šv.Jokūbo kelią.
Pirmas manojo pragaro ratas prasidėjo nuo karščio. Pūkinė striukė greitai ėmė veikti kaip tas teleparduotuvių kadaise aktyviai reklamuotas aparatas – nešiojama garinė pirtis, skirta lieknėjimui. Automobilio, kuriame apdarą galėčiau palikti, neturiu, o nešiojant po pažastimi rankos pasiekia aplinką tik kaip kokio tiranozauro rex. Tad priėmiau savo kančią oriai: teks šusti striukėje, tai teks.
Galvojau, greitai apibėgsiu knygyną, keletą kosmetikos bei elektronikos parduotuvių ir jau tuoj, radusi visas dovanas kviesiu taksi namo. Tai, žinokit, ne, taip nenutiko. Nutiko tai, kas liaudyje vadinama: „Svajone, lik sveika”.
Visų pirma, tapo akivaizdu, kad anaiptol ne mane vienintelę Kalėdos užklupo netikėčiau nei plikledinga ir snieginga žiema kasmet užklumpa kelininkus. Po prekybos centro koridorius būriai žmonių lakstė it paklaikusios, gaisro liepsnas užuodusios skruzdės. Ir labai piktos skruzdės. Atkištų alkūnių taktiką naudojo kas antras, o kai su viena moteriške nutvėrėme tą patį, paskutinį, vonios aksesuarų rinkinį, prisiekiu, jos akyse perskaičiau: „Nepaleisi – užmušiu”.
Dargi, prisiminkime, kad kalėdines dovanas didžiuosiuose prekybos centruose jau nuo kokios gruodžio 15-os renkiesi panašiai, kaip vyrus, kai tau per 30 – ne tarp to, kas yra geriausio, bet iš to, kas dar pakenčiamo liko. Nes populiariausio atspalvio akių šešėlių paletes, jaukiausius šalikus ir madingiausius kvepalų aromatus jau seniai išgraibstė tie, kurie susiprotėjo dovanų paieškas pradėti anksčiau.
Žodžiu, praleidusi penkias valandas tame prekybos ir pramogų centre, pralaukusi tris keliasdešimties minučių eiles, kad mano išrinktas dovanas supakuotų, ne kartą mintyse pasišnekėjusi su Kūrėju, nors šiaip jau esu užkietėjusi ateistė, daviau sau pažadą: „Daugiau niekada”. Gavusi šią vertingą gyvenimo pamoką, keletą metų pažado stropiai laikiausi ir jau lapkritį supirkdavau maišelių, dedamų po eglute, turinį. O štai šiemet, matau, jog nutiko panašiai kaip su sau duodamu pažadu išeiti tik vienam gėrimui. Kartais palūžta ir stipriausi.
Tik, žinote, šįkart ateinančio kalėdinių dovanų pirkimo akivaizdoje jaučiuosi visiškai rami. Nes žinau, jog neteks ir vėl išgyventi kankinančio blaškymosi po parduotuves, išsigandusiomis akimis ieškant, ką nupirkti šeimai ar draugams. Šiemet dovanas pirksiu patogiai sau gulėdama ant sofos ir valgydama ledus. Reikės man tam tik telefono, Wolt bei šiek tiek fantazijos. O dar ir jausiuosi atsakinga piliete, negaudančia bacilų minioje žmonių.
Jei dar negirdėjote, Wolt galima ne tik maistą į namus užsisakinėti, bet ir įvairiausių nevalgomų prekių įsigyti. Beje, puikiai galinčių tapti nerealiomis kalėdinėmis dovanomis jūsų mylimiausiems. Čia rasite viską: nuo kosmetikos ar parfumerijos iš daugybės skirtingų parduotuvių iki ausinių, plaukų tiesintuvų bei gražiausių žaislų vaikams. Nuo knygų, minkštų pledų, gurmaniškų užtepėlių ir kitų gėrių iki sekso žaisliukų bei ekologiškų namų valymo priemonių. Ir taip, mano amžius jau toks, kad turiu draugių, kurioms pastarosios – pati trokštamiausia dovana.
O geriausia dalis, kad jau supakuotus dovanų rinkinius ar įvairias gėrybes iš skirtingų parduotuvių, kuriuos patiems tereiks įdėti į gražų maišelį, Wolt kurjeris atveš jums tiesiai į namus. Per valandą. Ir jokio stovėjimo kamščiuose, jokio pirtinimosi nuosavame palte, jokio streso ar rizikos pasigauti kokią zarazą malantis po parduotuves. Nežinau, kaip jums, bet man tai čia – tikras Kalėdų stebuklas ir ne kitaip.
