– Pažvelgus į jūsų kavos baro meniu, pirmas į akis krintantis dalykas – nėra lietuvių pamėgtos espreso kavos. Kodėl? Ar ji, priešingai nei manoma, yra kažkuo blogesnė už kitas kavas?
– Ne, ji nėra blogesnė, tačiau svarbu parodyti, kokia kava yra skirtinga, o jeigu bare būtų espreso aparatas, visi šią kavą ir rinktųsi. Manau, įdomesni yra rankiniai kavos ruošimo būdai. Tai nėra konfrontacija su espreso, greičiau norime, kad žmonės ne tik klausytųsi istorijų apie kavos kompleksiškumą, tačiau ir jį pajaustų ragaudami. Idėja yra parodyti, kad visko yra daug daugiau, o espreso tėra vienas iš paprasčiausių būdų, kaip paruošti kavą.
– Pas jus taip pat nerasime baltos kavos, t.y. kavos su pienu?
– Kavą su pienu tiekiame, ją galima rasti meniu, tačiau norime akcentuoti kavos ruošimo būdus. Iš pradžių rekomenduojame kavą paragauti be priedų ir tik tada nuspręsti, ar pieno reikia. Jei visgi žmogui jo norisi, tiekiame pieną šalia, nepilame tiesiai į kavą – taip žmogus gali pats reguliuoti kiekį. Bet apskritai stengiamės neakcentuoti, kad pas mus galima rasti kavos su pienu. Tai nėra kažkoks susireikšminimas, nesame snobai, tiesiog bandome su žmonėmis užmegzti sveiką dialogą, kalbėtis ir siūlyti jiems galimai įdomius variantus, draugiškai suvilioti gryna kava.
– Lietuvoje kavos kultūra dar formuojasi, pas mus tokie „egzotiški“ kavos ruošimo būdai kaip „Chemex“, „Aeropress“ ir pan. skaičiuoja gal tik keletą metų. Ar lietuviai drąsiai renkasi tokias kavas, ar visgi ieško ko nors labiau tradicinio?
– Pastebėjau, kad kavinėse, kur galima rasti visas įprastas kavas, 80 proc. atvejų žmonės išties renkasi kavas su pienu. Mūsų bare santykis kiek kitoks – galbūt tik apie 5 proc. geria su pienu. Žinoma, viena vertus, mes neskelbiame, kad pas mus irgi galima gerti kavą su pienu, kita vertus, stengiamės žmonėms pasakoti apie kavą, skatiname rinktis ją gerti be priedų. Ir taip iš 10 žmonių, kurie visgi nori gerti kavą su pienu, galiausiai pusė jų pieną palieka.
Žmonės dažnai nustemba, kaip švelniai ir skaniai galima kavą gerti. Taip pamažu jie iš tikrųjų atranda kavą. Tiesa, Lietuvoje kavos kultūra dar tik pradeda vystytis, tačiau taip yra visame pasaulyje. Tokia kavos kultūra, kokią mes ją įsivaizduojame dabar, skaičiuoja tik apie 50 metų, ir vos 5 proc. visos parduodamos kavos yra rūšinė.
– Kaip jūs apibrėžtumėte pačią kavos kultūros sąvoką? Juk visos šalys geria kavą – kada tai jau galima vadinti kultūra? O galbūt kiekviena šalis turi savo individualią kultūrą?
– Iš tikrųjų tai jau beveik filosofinis klausimas. Pirmiausia turbūt verta apsibrėžti, kas apskritai yra kultūra. Ji atsiranda tada, kai yra labiau domimasi, gilinamasi, šiuo atveju – mąstoma apie tai, kas geriama. Lietuvoje iki šiol kavos kultūros neturėjome, nors pasaulis žino kavą jau nuo viduramžių. Aišku, kaip prabangos prekė, ji pirmiausia atkeliavo į to meto dvarus, kava buvo kaip koks ypatingas prieskonis iš kito pasaulio. Pamažu ji perėjo ir į kitus visuomenės sluoksnius, tačiau iš to atsirado įvairios kavos imitacijos – cikorijų kava, gilių kava ir t.t. To kultūra nepavadinsi, bet kilo tam tikras susidomėjimas.
Daugiausia įtakos daro Italija, nes kažkodėl ji yra traktuojama kaip geros kavos šalis. Sklando gandai, kad Italijoje bet kur užsukęs gausi geros kavos. Prieš porą metų pats keliavau po Italiją ir šį mitą paneigiau, nes tikrai ne visur kava buvo gera, tačiau turiu pripažinti, kad didžiojoje dalyje kavinių kavos kultūra tikrai aukšta. Italija jau daugiau nei 100 metų daro espreso, o pačią kavą geria dar seniau. Būtent todėl italai daro įtaką kitiems, pavyzdžiui, amerikiečiams, kurie vėliau sukūrė savitą kavos išsinešimo kultūrą. Taip prieš 10–15 metų espreso, kuri tada kai kur buvo užrašoma „ekspreso“, pasiekė ir Lietuvą. Tokia buvo pradžia, nors sunku ją pavadinti kultūra.
– Ir kokia dabar kavos kultūros padėtis Lietuvoje? Ar bent kiek vejamės Italiją, o galbūt esame artimesni kitoms šalims?
– Italijoje espreso yra užsisakomas ir išgeriamas maždaug per dvi minutes, o Lietuvoje mes „einame kavos“. Lietuvoje yra išaugusi ne tiek kavos, kiek kavinių kultūra – taip pat, kaip ir Prancūzijoje. Juk dažnai vienas kitą kviečiame: „Einame kavos!“ Tačiau tai reiškia ne tiek kavos gėrimą, kiek susitikimą, bendravimą. Ir taip žmonės, užsisakę espreso, geria jį 15–20 minučių, nes mėgaujasi pokalbiu su draugu. Italijoje viskas vyksta kur kas greičiau: „ciao!“, užsisakai kavos, susimoki, greitai ją išgeri ir išeini.
Lietuva labiau panašėja į Skandinaviją – geriame filtruotą kavą, geriame ją lėtai. Kavos pertraukėlė Švedijoje reiškia daugiau ne pertraukėlę, o pabendravimą – švedai netgi turi tam specifinį terminą „fika“. Panašiai ilgą laiką buvo ir Lietuvoje, tačiau dabar jau pamažu imame atkreipti dėmesį ir į tai, ką geriame. Įdomu, kad savo neskubiu gyvenimo tempu, lietuviška melancholija ir tuo pomėgiu paversti kavą tam tikru ritualu, taip, esame panašesni į skandinavus. Tačiau jei kalbėtume apie tai, kokią kavą mėgstame, tuomet mums yra artimesnė italų kultūra.
– Ar egzistuoja toks dalykas kaip kavos tendencijos?
– Džiugu, kad pastaruoju metu žmonės dažniau ima ruošti kavą namuose. Šiandien populiariausi pasirinkimai išlieka „Chemex“ ir „Aeropress“, tačiau galvojama ir apie, tarkime, kavos malūnėlį. Ta tendencija tapti tarsi namų barista yra labai sveikintina ir rodo, kad visos naujai atsirandančios kavinės Lietuvoje perdavė tam tikrą žinią, kad kavą skaniausia gerti šviežią, ruošti pačiam.
– O kas jums yra gera kava? Ko ieškote kavoje, prieš supažindindami su ja žmones „Crooked Nose & Coffee Stories“?
– Gera kava man yra ta, kuri stebina – gerąja to žodžio prasme. Aš žiūrėjau, žiūriu ir, tikiuosi, žiūrėsiu į kavą kaip į žaidimą, kuris jei kartais ir pabosta, po kurio laiko vis tiek įkvepia fantazuoti ir daryti kažką naujo. Man neužtenka vien gerti kavą. Taip, ji skani, tačiau norisi su ja ką nors veikti. Ir visgi labiausiai vertinu ne tiek pačią kavą, kiek jos sukuriamą atvirumą, artimus ryšius su žmonėmis.
Žmonės dažnai nustemba, kaip švelniai ir skaniai galima kavą gerti. Taip pamažu jie iš tikrųjų atranda kavą.
– Kartais, jei žmogui duodi paragauti rūšinės kavos, o šalia jos kokios nors paprastos iš artimiausios parduotuvės, jis neatskiria skonių, jam abi kavos atrodo vienodos. Tad kaip reikėtų teisingai pradėti pažintį su kava, ją degustuoti?
– Visų pirma, rūšinė kava turėtų būti kvapnesnė. Jei ji teisingai paskrudinta, skleis stipresnį aromatą, todėl verta pradėti nuo paprasčiausio pauostymo. Po to, manau, kad vis dėlto reikalingas žmogus, apie kavą jau nusimanantis, kad papasakotų apie žalias pupeles, jų skrudinimą ir pan., o tada duotų paragauti platesnio spektro rūšinės kavos. Būna, daug kas paskaito, kad kava turi vanilės, apelsinų ar šokolado natas, ir klausia, kaipgi visi šitie ingredientai buvo sudėti į kavą. Ir tuomet reikia paaiškinti, kad nieko nebuvo dėta, tiesiog tai priklauso nuo to, iš kur kava atkeliavo. Žodžiu, iškyla daug neaiškumų.
Dar prieš degustuojant reikėtų nevalgyti aštraus maisto, nes atbuks receptoriai. Taip pat tam reikia paskirti laiko, neskubėti ir prieš ragaujant praskalauti burną vandeniu. Geriausia degustuoti filtruotas kavas, jos turėtų būti paruoštos vienodu būdu.
Tačiau pats elementariausias ir svarbiausias elementas yra toks, kad žmogui turi būti įdomu. Nes jei bandysi kažką įpiršti, gali pasirodyti kaip snobas. Svarbu užmegzti dialogą, svarbu pažadinti susidomėjimą.
Tekstas publikuotas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto svetainėje www.universitetozurnalistas.kf.vu.lt.
