Viena vertus, šis kepinys išties nesudėtingas, kita vertus, jis gali ir nepavykti – neiškilti ar suzmegti, būti pernelyg šlapias, pagaliau gali pritrūkti ryškaus skonio ar drėgmės. Kad sumažintumėte nesėkmės tikimybę, reikėtų paisyti kelių patarimų. Verta pridurti ir tai, jog šią duoną galima vadinti tvariu kepiniu, padedančiu kovoti su maisto švaistymu, mat jai labiausiai tinka „pavargę“, pernokę, niekieno nebegeidžiami bananai.
Patarimas Nr. 1. Bananų duonai rinkitės pernokusius, jau tapusius miltingais bananus, apie tai liudija taškeliais nusėta ar jau visai parudavusi jų žievė. Tačiau pašalinkite visus sutežimus, sukietėjimus, šių „ingredientų“ duonai nereikia.
Patarimas Nr. 2. Jei jūsų namuose vis lieka po vieną kitą pernokusį bananą, kurio niekas nebesuvalgo, galite tokius vaisius kaupti maišelyje šaldiklyje. Tiesa, būtinai nuluptus. Kai sukaupsite duonai kepti pakankamą kiekį, atšildykite, o tada nuvarvinkite tankiame kiaurasamtyje. Atšilusių bananų košė neatrodys labai apetitiškai, tačiau duonai ji tiks puikiai.
Patarimas Nr. 3. Dažnai ši duona kepama su tradiciniais kvietiniais miltais, tačiau būtinai išbandykite ir tokius receptus, kuriuose įprasti miltai ar dalis jų pakeista speltų, ryžių, grikių ar kitais miltais. Duona bus ir maistingesnė, ir gilesnio skonio.
Patarimas Nr. 4. Nors šiam kepiniui naudojama nemažai bananų, kurie suteikia saldumo, dalyje receptų vis tiek rekomenduojama įberti šiek tiek cukraus. Labiausiai čia tinka rudasis cukrus, suteikiantis švelniai karamelinį duonos poskonį.
