Pirmosios kavos pupelių paragavo ožkos
Nors tiksli kavos atsiradimo istorija yra nežinoma, sklando legenda, kad šio gėrimo veiksmingumas pirmą kartą buvo pastebėtas Etiopijoje, o tai padaryti padėjo ožkos.
„Pasak legendos, Etiopijos ožkų ganytojas Kaldi pastebėjo, kad jo ožkos, suvalgiusios tam tikrą uogą, tampa itin energingomis. Paragavęs tų uogų pastebėjo, kad ir jis pats jaučiasi budresnis bei žvalesnis. Ši žinia itin greitai pasklido ir netrukus apie tai sužinoję vienuoliai ėmė gaminti gėrimą iš šių uogų, kuris jiems padėjo išlikti budriems per ilgas maldos valandas. Kava iš Etiopijos paplito ir į kitas Afrikos dalis bei Artimuosius rytus. Taip ji tapo itin populiari Turkijoje, o netrukus tapo žinoma ir visoje Europoje. XVII amžiaus viduryje Londone jau buvo daugiau nei 300 kavinių, panašiu metu kava pasirodė ir Lietuvoje“, – pasakoja M.Anilionė.
Pagaminti vieną puodelį kavos reikia 40 g kavos uogų
Kavos pupelės, iš kurių gaminamas gėrimas, iš tiesų yra sėklos, kurios auga kavamedžio uogose. Vienoje jų užauga iki 2 vienetų kavos pupelių, o norint pagaminti vieną kavos puodelį reikia maždaug 70 skrudintų kavos pupelių.
„Tai reiškia, kad vienam kavos puodeliui plantacijoje reikia surinkti apie 40 g kavos uogų. Kadangi vienas Lietuvos gyventojas įprastą darbo dieną išgeria vidutiniškai 2,3 puodelio kavos, vienam lietuviui per dieną reikia beveik 100 g kavos uogų“, – pasakoja M.Anilionė.
Kava auga tik nedidelėje pasaulio dalyje
Kavamedžiai gali augti tik tam tikruose regionuose. Ši teritorija vadinama „kavos juosta“, kuri yra tarp Šiaurės ir Pietų atogrąžų. Dėl itin didelio kavos vartojimo, atogrąžose nuolat kertami miškai, siekiant atlaisvinti daugiau vietos kavos plantacijoms. Tokia praktika itin prisideda prie klimato kaitos – skaičiuojama, kad kiekvienas suvartotas kavos puodelis sunaikina maždaug 2 kvadratinius centimetrus atogrąžų miškų.
„Daugiausia kavos yra užauginama Brazilijoje, Kolumbijoje, Kenijoje, Etiopijoje, Vietname, Indonezijoje, Hondūre, Peru bei Indijoje. Apskaičiuota, kad apie 80 proc. visos pasaulio kavos yra užauginama smulkiųjų ūkininkų, kuriems tai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o klimato kaita gali padaryti didelę įtaką kavos auginimo galimybėms ir jų gerovei“, – pasakoja M.Anilionė.
Sertifikuota kava – pagalba miškams ir smulkiems ūkiams
Siekiant spręsti minėtas problemas, susijusias su kavos auginimu, yra įsteigta daug iniciatyvų, kurios skatina tvaresnį kavos auginimą. Norint rinktis aplinkai ir žmonėms draugiškesniu būdu užaugintą kavą, svarbu atkreipti dėmesį į kavos pakuotes žyminčius tarptautinius tvarumo sertifikatus.
„Pavyzdžiui, „Lidl“ bendradarbiauja su tarptautine ne pelno siekiančia organizacija „Rainforest Alliance“, kuri moko ūkininkus tvaresnių auginimo metodų, padedančių pagerinti derlių ir pajamas, kartu tausojant aplinką. Tai reiškia, kad „Rainforest Alliance“ sertifikatu pažymėta kava užauginta naudojant natūralius kenkėjų kontrolės metodus ir geresnę genėjimo praktiką, apsaugant miškus, palaikant žmogaus teises bei prisitaikant prie klimato kaitos“, – tvirtina „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė.
Geresnes sąlygas kavos gamintojams padeda užtikrinti ir „Lidl“ bendradarbiavimas su tarptautinės sąžiningos prekybos organizacija „Fairtrade“. Ši partnerystė reiškia, kad smulkiesiems kavos gamintojams garantuojama kaina, kuri padengia gamybos sąnaudas. Be šios garantuotos kainos, ūkininkai, didinantys gamybos našumą ir savo gaminamos kavos kokybę, pavyzdžiui, investuodami į perdirbimo įrenginius, yra remiami ir „Fairtrade“ premijomis
„Taip pat „Lidl“ asortimente galima rasti ir UTZ sertifikatu pažymėtos kavos. Šį sertifikatą turintys kavos augintojai rūpinasi kavos ir jos tiekimo kokybe, aplinkos apsauga, laikosi gerosios žemės ūkio praktikos bei užtikrina saugias ir sveikas darbo sąlygas“, – tvirtina „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė.
Tvariau užaugintos sertifikuotos kavos už patrauklią kainą, galite rasti visose 75 Lietuvoje veikiančiose „Lidl“ parduotuvėse 28 šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Nemenčinėje, Gargžduose ir Molėtuose.