Pirmasis šių metų pusmetis paliko pėdsakų ne tik valgymo rutinoje, bet ir pačioje gastronomijos rinkoje, kurios dalyviai turi atsižvelgti į kintančius visuomenės poreikius. Kaip pasikeitė mūsų mitybos sprendimai? Ką lietuviai pradėjo aktyviau vartoti karantino periodu? Ar nauji įpročiai išliks ilgesniam laikui?
Skirtingus šios temos kampus atskleisti padeda dietistė Vaida Kurpienė, gastronominės konsultacijų agentūros „kitchen Rules“ specialistės ir krautuvėlės „Naturalia Ūkis“ vadovas Mantas Miežanskas.
Mitybos pirmūnai ar streso malšintojai?
Būdami sąmoningi, puikiai suprantame, kas organizmui daro teigiamą įtaką, o ko turėtume vengti, tačiau teoriją ne visuomet pavyksta pritaikyti. Pasak dietistės V.Kurpienės, ši atskirtis ypač išryškėjo karantino metu: „Vieni pagaliau rado laiko pasirūpinti savimi, o kiti valgydavo malšindami stresą, maistą laikydami vienu iš likusių malonumų. Pirmieji šį etapą išnaudojo naujų įpročių formavimui, kadangi prieš karantiną daugeliui aktyviai dirbančiųjų tam stigo laiko. Ši visuomenės dalis išmoko reguliarios mitybos principų, susikūrė asmeninius ar šeimos valgymo ritualus. Džiugu, kad net ir grįžus į įprastinę rutiną, šie įpročiai išliko“.
Kitos grupės žmonės elgėsi priešingai: valgydami nesubalansuotai, genami įsivyravusio aplinkos ir namiškių streso, priaugo svorio. „Deja, dalis jų taip ir liko su karantininiu antsvoriu, ir tik nedaug kas jo atsikratė“, – įžvalgomis dalinasi knygos „Liekna visam gyvenimui“ autorė Vaida Kurpienė.
Savitarnos įstaigoms teks keistis
Gastronomijos sektorius šiuo metu – viena jautriausių ir labiausiai besikeičiančių paslaugų rinkos sričių. Viešojo maitinimo įstaigoms – ypač toms, kurios neteikia pristatymo paslaugos, – didelę įtaką padarė ištuštėję biurai: darbo vietų perkėlimas į namų aplinką gerokai sumažino pietaujančiųjų srautus.
„Dienos pietūs neretai sudaro nuo 7 iki 28 % restoranų apyvartų. Žinoma, viskas priklauso nuo vietos ir bendros koncepcijos – o šią juk galima keisti. Visų pirma transformuotis turės daugelio pamėgti ir žmogiškuosius kaštus leidžiantys mažinti savitarnos restoranai: juk nežinome, kaip ir ką veikė prieš mus eilėje stovintis žmogus, kuris su tuo pačiu samčiu pilasi sriubos“, – situaciją analizuoja gastronominės konsultacijų agentūros „kitchen Rules“ rinkodaros specialistė Ieva Vaičiūnaitė.
Pastebima, jog žmonės nebesijaučia saugiai, imdami atvirai pateiktą maistą – prisiminkime kad ir kepinių sektoriaus pokyčius: net ir mažiausios bandelės daug kur pakuojamos atskirai. Sekdami šiuo pavyzdžiu, panašią išeitį galėtų rasti ir savitarnos restoranai – pateikti porcijomis suskirstytus, saugiai supakuotus patiekalus. Kita galimybė – panaikinti savitarnos principą: tokios įstaigos turėtų grįžti prie valgyklų modelio, kai aptarnaujantis asmuo įdeda pasirinktą patiekalą.
Sveikatos apsaugos ministro patvirtintu sprendimu, nerekomenduojamos bendro naudojimo druskinės, pipirinės bei cukrinės. Tokia pati rekomendacija taikoma ir kitiems stalo atributams – pvz., staltiesėms ir padėkliukams (nebent yra galimybė juos kiekvieną kartą keisti bei dezinfekuoti).
Mėsos deficitas – beveik kaip tualetinio popieriaus
„Tai buvo visiškai nenuspėjamas laikas. Mėsos atsiveždavome kelioms dienoms, o parduodavome per tris valandas. Turbūt žmonės pirkdavo ne tik sau, giminėms, kaimynams: po kelių dienų gavę užsakymą iš to paties kliento, nesuprasdavome, kaip jis spėjo tiek suvartoti“, – karantininės prekybos ypatumais dalijasi krautuvėlės „Naturalia Ūkis“ vadovas Mantas Miežanskas.
Jis pastebi, jog su mėsa nutiko taip pat, kaip ir su tualetiniu po pieriumi – tikriausiai daugelis baiminosi, kad jos gali pritrūkti. Atlaisvinus karantino suvaržymus, pirkėjai vėl grįžo prie senojo režimo, tačiau – jau su pasikeitusiais įpročiais. „Tikėjome, kad šiemet daugelis lietuvių liks šalyje, todėl mūsų pasirinkimas keliauti paskui juos į Palangą ypač pasiteisino. Pajutome, kad žmonės įprato prie kokybiškų mėsos produktų ir nori juos vartoti toliau“, – džiaugiasi „Naturalia Ūkis“ vadovas.
Didesnės patiekalų pakuotės
Ištikus saviizoliacijai namuose, teko atprasti nuo minties, jog išalkus galima užbėgti į pakeliui esančią užkandinę, įsigyti sumuštinį ir vėl nerti į darbus. Vaikai, besimokantys nuotoliniu būdu, taip pat neteko galimybės papietauti mokyklų valgyklose.
Grįžimas į namų erdves pakeitė ir maisto kiekius – paskatino didesnių pakuočių poreikį. „Galima sakyti, kad vienas dabar prilygs keturiems. Artimiausiu metu tikrai laimės tie restoranai ir kavinės, kurios transformuos savo pasiūlymus į šeimos ar net vienos dienos paketus“, – prognozuoja „kitchen Rules“ gastronomijos konsultantės Ieva Vaičiūnaitė ir Jurgita Viltrakienė.
Į lauką!
Galimybė valgyti atviroje erdėje bus dar paklausesnė. Visų pirma – dėl saugumo, antra – dėl mobilumo. Juk daugelis sutiksime, kad visai šeimynai karantinuojantis kartu, ne kasdien norisi gaminti. Išsiruošę pavakarieniauti mieste, vėstant orams, nepamirškite pasirūpinti šiltesne apranga – nenustebkite, jei lauko kavinėje jums nepasiūlys apkloto, nes šį mielą ir jaukų atributą draudžia Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas.
Maisto furgonėliai, kurie gali skleisti maisto gamybos procese išgaunamus apetitą žadinančius kvapus – šiuo metu itin viliojanti alternatyva namams ar įprastoms kavinėms. Tai puiki galimybė paragauti kitokio, ne namuose ruošto maisto, nesukant galvos dėl restorano aprangos kodo ir nesibaiminant, ar uždaroje erdvėje su kitais klientais esame pakankamai saugūs.
Vis dėlto, net ir patirdama suvaržymų bei didelių iššūkių, maisto pramonės rinka nestovi vietoje – rugpjūčio 18 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė gaires vabzdžių augintojams bei gamintojams žmonių maistui. Tai liudija, jog svirplius, maistine ir energetine verte gerokai pranokstančius mėsą, augina jau ne vienas Lietuvos ūkininkas, o šio ateities produkto laukia būrys smalsių ragautojų.
