Kalbėdama apie maisto produktų pakuotes, A.Zabulionė teigia, kad šios gali būti apgaulingos. „Vienintelis teisiškai prasmingas, galiojantis ir produkto ekologiškumą nusakantis žodis yra ekologiškas. Taip pat, ant etiketės, kartu su žodžiu ekologiškas, turi būti nurodytas ir ekologiškumą patvirtinančio sertifikato numeris“, – teigia ji.
Tuo tarpu natūralus, biologiškas, organinis ir kiti panašūs žodžių vediniai daugumai vartotojų asocijuojasi su natūralumu ir ekologiškumu, tačiau, kaip sako mokslininkė, iš tikrųjų su produkto ekologiškumu nėra nei kiek susiję.
Mokslininkė paaiškina detaliau, kad pavyzdžiui „Karaliaus tortas“ neturi nieko bendro su karaliumi ar karališka šeima, taip kaip ir žodis „bio“ neturi sąsajos su ekologiškumu: „Žodis „bio“ dažnai yra vadinamojo „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. Greenwashing) dedamoji“.
Gamintojai naudojantys šį marketingo triuką mėgina pateikti vartotojui maisto produktą kaip ekologišką, nors įstatymų aprašyta tvarka jis toks nėra. „Ar tikrai pasitikite gamintoju, kuris vartoja madingą žodį, užuot akcentavęs produkto išskirtinumą kokybe remiamais, pagrįstais aspektais?“, – klausia A.Zabulionė.
Konservantai gali būti ir naudingi
Dauguma vartotojų parduotuvėje stengiasi vengti maisto produktų, kuriose yra nurodytas žymus kiekis konservantų, nes tai dažnai siejama su organizmui žalingomis maisto medžiagomis.
KTU Maisto instituto mokslininkė A. Zabulionė ramina: „Maiste naudojami konservantai negali būti toksiški žmogui, t. y., negali sukelti ligų, ar trikdyti sveikatos. Yra griežtos normos, nusakančios, kokiam produktui ir kiek galima konservanto naudoti. Todėl konservantai, patys savaime, pavojaus sveikatai nekelia“.
Konservantai ne tik nėra toksiški žmogaus organizmui, bet ir turi privalumų, tokių kaip mikroorganizmų dauginimosi slopinimas. Šis aspektas yra ypač aktualus šiuolaikinėje visuomenėje, nes maisto produktų tiekimo grandinės yra ilgos ir be konservantų pagalbos gali būti prarandama daug maisto.
„Įsivaizduokite, jei įsigytumėte kečupo, kurį naudojate nedideliais kiekiais ir jis būtų tinkamas vartoti tik porą savaičių? Blogiausia yra tai, kad ne visi mums pavojingi mikroorganizmai turi kvapą ar skonį, todėl dar rizikuotumėte ir apsinuodyti“, – teigia KTU Maisto instituto mokslininkė.
Konservantai nėra pavojingi žmogaus sveikatai ir turi savų privalumų, tačiau jeigu žmogus dažnai vietoje šviežios mėsos, žuvies, ar daržovių renkasi mėsos, žuvies gaminius, maisto pusgaminius, apdorotus, jau pagamintus produktus, A. Zabulionė įspėja, jog tai gali sutrikdyti žmogaus žarnyno mikroorganizmų veiklą ir sukelti virškinimo problemų, tokių kaip įvairių maistinių medžiagų trūkumas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
Sveikatai palankus maisto produktų krepšelis
Mokslininkė A.Zabulionė pabrėžia, kad parduotuvėse yra svarbiausia vengti to, kas neatitinka asmeninių poreikių, pavyzdžiui, žmogus turintis alergijų visuomet turėtų patikrinti ar maisto produkte nėra aktualių alergenų: „Net jei produktą perkate dažnai ir pirkote jau daug kartų, jis gali keistis, ir turite atidžiai žiūrėti, kokia yra produkto sudėtis. Produktų įvairovė leidžia rinktis tai, kas kiekvienam žmogui geriausia“.
Mokslininkė taip pat paminėjo ir universalius dalykus, į kurių kiekį krepšelyje turėtų atsižvelgti visi vartotojai – konservantai ir emulsikliai. Didelis kiekis šių maisto priedų daro neigiamą įtaką žmogaus žarnyno mikrobiomui ir gali sukelti įvairių virškinimo problemų. Čia svarbu saikas ir sąmoningi produktų pasirinkimai.
Pasak mokslininkės A. Zabulionės, renkantis maisto produktus parduotuvėje svarbiausia yra neužstrigti su vienu maisto produktu, nes nei vienas produktas nėra stebuklingas ir per dažnai renkantis tą patį produktą vartotojai rizikuoja negauti visų reikalingų organizmui medžiagų.
„Įvairovė yra daug svarbesnė, nei vieno vartojamo produkto „nuostabumas“ ir tik įvairovė padeda užtikrinti visų maistinių medžiagų poreikių patenkinimą“, – užtikrina KTU Maisto instituto mokslininkė A.Zabulionė.
