Kaip rasti tarp šių nuomonių aukso viduriuką? Pirmiausia, žinoma, įsiklausykite į savo organizmą – jis geriausiai atsakys. Na, o kalbant abstrakčiai, valgant grybus, visgi nereikėtų pamesti saiko. Tai neturėtų būti patiekalas, valgomas tris kartus per dieną. Pasak mitybos specialistės Zitos Martinaitienės, dėl grybuose esančio chitino jie iš tiesų yra sunkiau virškinami, tad geriau nevalgyti vėlai vakare. Ir stenkitės juos ruošti kuo sveikiau – nepersistenkite gardindami riebalais. Grybų ir riebalų duetas – virškinimo sistemai bei kepenims iš tiesų nemenkas iššūkis.
Grybų ir riebalų duetas – virškinimo sistemai bei kepenims iš tiesų nemenkas iššūkis.
Dar vienas ypač blogas derinys – grybai ir alkoholis. Kai kurie žmonės mano, kad išlenkę taurelę stipresnio gėrimo apsisaugos nuo apsinuodijimo, palengvins virškinimą. Deja, alkoholis tik dar labiau apsunkina kepenų veiklą. Grybais nepiktnaudžiaukite, jei sergate lėtinėmis virškinimo trakto, inkstų ar kepenų ligomis, sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.
Kokių maistinių savybių turi grybai?
♦ Grybuose gausu ląstelienos, vandens, vertingų baltymų ir mineralinių medžiagų. Daugelyje jų fosforo, kalcio ir kalio yra beveik tiek pat kiek žuvyje. Grybuose ypač daug mangano, magnio, geležies, vario, antioksidantų, taip pat cholesterolio kiekį kraujyje mažinančio lecitino.
♦ Daugiausia maisto medžiagų kaupiasi grybų kepurėlėse. Pasak specialistų, suvalgę 100 gramų kelmučių, gausite vario ir cinko paros normą. Kilograme ūmėdžių yra net 250 mg vitamino B2 ir apie 6 mg nikotino rūgšties, gerinančios nervų sistemos veiklą.
♦ Tam tikrų rūšių grybuose (tarkim, valgomuosiuose danteniuose ir kt.) yra betagliukanų, kurie stiprina imuninę sistemą ir saugo nuo vėžio. Iš šios veikliosios grybų medžiagos gaminami vaistai.
♦ Nerinkite nežinomų grybų, o surinktus kuo greičiau apdorokite. Pavyzdžiui, baravykuose ir raudonviršiuose yra daug baltymų, todėl pastovėję šiltoje vietoje jie kaip mėsa greitai sugenda.
Kaip rinkti valgomuosius grybus, plačiau skaitykite straipsnyje MIKOLOGAS PATARIA, KAIP ATPAŽINTI GRYBUS.
♦ Beje, reiktų žinoti, kad miško grybai kaupia ne tik dirvoje esančias vertingas, bet ir nuodingas medžiagas, todėl nerinkite arti kelių, užterštose vietovėse augančių šių miško gėrybių.
VOVERAITĖS
Šiose miško gražuolėse vitamino D yra tiek pat, kiek aukščiausios rūšies svieste, o vitamino B1 daugiau nei baravykuose, pieno produktuose. Be to, šie grybai suteikia vertingų aminorūgščių, todėl jų vertėtų valgyti vegetarams. Voveraitėse gausu ir beta karoteno, cinko, vario, kalio, fosforo, natrio, mažiau geležies ir kalcio. 100 g voveraičių yra apie 23 kcal.
 |
| Fotolia nuotr. / Voveraitės |
BARAVYKAI
Kaip ir rudmėsės jie – vieni vertingiausių grybų, nes juose yra visų organizmui reikalingų aminorūgščių, beta karoteno, D, PP ir B grupės vitaminų. Juose taip pat gausu vario, fosforo, cinko, seleno ir kt. Beje, baravykuose ypač daug lecitino, kuris mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Pasak dietologų, džiovintuose baravykuose baltymų yra daugiau nei jautienoje (100 g džiovintų grybų yra 34,6 g baltymų, o tokiame pat kiekyje jautienos – 20,4 g). 100 g baravykų – apie 28 kcal (džiovintuose daugiau).
 |
| Fotolia nuotr. / Baravykas |
RAUDONVIRŠIAI
Nors raudonviršiai maistine verte neprilygsta baravykams (iš keturių grybų kategorijų jie priskiriami antrajai), juose daug organizmui reikalingų aminorūgščių, taip pat D ir B grupės vitaminų, cinko, seleno, vario, mangano. Pasak specialistų, šiuose grybuose yra kraują valančių medžiagų. 100 g raudonviršių yra apie 22 kcal.
 |
| Shutterstock nuotr. / Tikrasis raudonviršis |
KAZLĖKAI
Šiuose grybuose yra uždegimą ir skausmą mažinančių medžiagų, taip pat kaulus ir dantis stiprinančio vitamino D, plaukų ir nagų būklę gerinančios sieros, B grupės vitaminų. Šių grybų mitybos žinovai pataria valgyti sergantiems podagra ir migrena. 100 g kazlėkų yra 25 kcal.
 |
| Shutterstock nuotr. / Tikrieji kazlėkai |
PIEVAGRYBIAI
Nors šie grybai auginami dirbtinėmis sąlygomis, nenuvertinkite jų. Pievagrybiuose gausu antioksidantų, kurie skatina atsinaujinti ląsteles ir šalina laisvuosius radikalus. Ištirta, kad juose yra kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje reguliuojančių bei nuo vėžio saugančių medžiagų. Daugiausia veikliųjų medžiagų, ypač seleno, geležies ir kalio, kaupiasi pievagrybių kepurėlėse. 100 g pievagrybių suteikia net pusę vario dienos normos. Pievagrybiuose esantis fosforas stiprina kaulus, o kalis šalina skysčių perteklių. 100 g pievagrybių yra 24 kcal.
 |
| Fotolia nuotr. / Pievagrybiai |
