„Bistronomė“ pirmuosius klientus užsukti pakvietė šių metų pavasarį. Į maitinimo įstaigų rinką įžengti karantino metu – nemenkas iššūkis. Kaip juokauja restorano personalas, iki šiol buvo vargo vakarienė, o dabar atsiras dar ir siaubo.
Nors džiovinti svirpliai laikomi ateities maistu, daugeliui lietuvių tai – vis dar šiurpi alternatyva, ypač jei tokie ne visai išvaizdūs gyviai netikėtai atrandami, pavyzdžiui, karamelizuotame deserte.
Svirplių nauda žmogaus organizmui – akivaizdi, tad teks priprasti.
„Būkime atviri, yra daugybė maisto produktų, kurie atrodo ar kvepia keistai, bet jūs vis tiek valgote. Pavyzdžiui, ikrai – žuvies kiaušinėliai. Keistai skamba, atrodo ir kvepia. Daugelis jūros gėrybių – austrės, krevetės, aštuonkojai… O svirplių nauda žmogaus organizmui – akivaizdi, tad teks priprasti“, – šyptelėjo siaubo vakarienei svirplius užauginęs ūkio Kauno rajone savininkas Donatas Glušauskas.
Jis tiki, kad svirpliai yra pasirinkimas ateičiai, nes tai – skanus ir sveikas maistas, kurio gamyba tausoja gamtą. Žinoma, visiškai pakeisti lietuvių mitybos principų neįmanoma.
„Rinkoje esame dveji metai. Nuveikėme nemažai edukuodami lietuvius. Žinoma, vis dar yra tokių, kuriuos šis maistas šiurpina. Pirmais metais žmonės pirkdavo svirplius tik iš įdomumo. Važiuoja į kokį mergvakarį, bernvakarį ar gimtadienį ir įsigyja mūsų svirplių, kad mestų ragavimo iššūkį, pašiurpintų kitus. Helovino proga įsigyja taip pat. Tačiau susidomėjimas, poreikis bei gamybos apimtys auga.
Dabar parduodame apie 600 kg produkcijos per mėnesį, o prieš metus parduodavome tik apie 20 kg. Ypač augo eksportas. Žinant, kiek mažai sveria svirpliai (25 gramų pakelyje jų – apie 80), tai – visai nemaži kiekiai. Tiesa, užauginame svirplių 3 kartus daugiau – apie 1,5 tonos per mėnesį. Tačiau produkto išeiga – tik 30 proc.“, – atskleidė svirplių ūkio „Acheta“ vadovas.
Gali pakeisti traškučius
D.Glušauskas įsitikinęs, kad jų gaminama produkcija – alternatyva visiems nesveikiems užkandžiams.
Svirplių ūkio vadovas: „Parduodame apie 600 kg produkcijos per mėnesį“.
„Valgant traškučius ar ryžių trapučius, negali sustoti – valgymo tempas tik auga, kadangi jie gausūs angliavandeniais, kyla kraujyje cukraus lygis, greitai vėl išalksti ir nori valgyti. O štai valgant džiovintus svirplius, tas tempas lėtėja, nes jie – itin maistingi, turi mažai angliavandenių, daug baltymų ir gerųjų riebalų, kurie neužkelia cukraus lygio, dėl ko greitai pasisotini ir tas sotumo jausmas išlieka ilgam“, – palygino pašnekovas ir įvardijo, kad 25 gramų džiovintų svirplių pakelyje yra apie 110 kalorijų, 100 gramų šio užkandžio – net 60 gramų baltymų.
Džiovintuose svirpliuose gerokai daugiau nei mums įprastuose produktuose – jautienoje, špinatuose ar piene – ne tik baltymų, bet ir geležies, kalcio. Juose netrūksta ir vitamino B12, taip dažnai pasigendamo vegetarų ir veganų mityboje. Tai ir puikus skaidulinių medžiagų šaltinis, be laktozės, glitimo, GMO.
Susidaro įspūdis, kad šia produkcija turėtų itin domėtis sportininkai.
„Profesionalius sportininkus gąsdina kaina – geriau rinksis vištą. Tuos, kurie ieško alternatyvos, propaguoja sveiką gyvenseną, turi pakankamai pajamų – taip, juos domina produkcija iš svirplių“, – patikino pašnekovas.
Ypač gardu prieskoniuotais džiovintais svirpliais gardinti salotas ar trintas sriubas. Duoniukai su jūros druska, moliūgų ir saulėgrąžų sėklomis idealiai tinka skanauti su humusu, gvakamole. Gaminamos net vytintos kiaulienos dešrelės su svirplių miltais.
„Šiuo metu siūlome natūralius džiovintus svirplius, taip pat grietinės ir svogūnų, šoninės ir garstyčių, pomidorų ir baziliko, medaus ir garstyčių, kalendros ir žaliosios citrinos, aštriųjų pipirų ir žaliosios citrinos skonio. Nuo sezono priklauso, kokį skonį lietuviai labiau renkasi. Kalėdoms norėtume pristatyti naujieną – džiovintų svirplių užkandį su imbierais ir cinamonu“, – atskleidė D.Glušauskas, produkciją eksportuojantis į 4 užsienio šalis.
Siūlys 5 patiekalų vakarienę
Naudojant iš džiovintų svirplių pagamintus miltus mažais kiekiais, patiekalų skonis nepakinta, tačiau maistingumo vertė gerokai pakyla. Įdėjus didesnį kiekį, maistas įgauna subtilų riešutų skonį, dėl to jie tinkami improvizacijoms virtuvėje.
„Svirplius galima ne tik paskrudinti su prieskoniais, karamelizuoti, jais galima tiesiog gardinti salotas arba sumalti ir svirplių miltus naudoti sveikuose glotnučiuose, bet kuriuose kepiniuose. Jų skonis labai panašus į riešutų ar saulėgrąžų sėklų. Todėl bet kurį patiekalą jie gali puikiai papildyti“ – pripažįsta „Bistronomės“ virtuvės šefas Saulius Šikšnius.
Helovino savaitgalį kauniečiai siaubo vakarienės metu galės paragauti salotų su džiovintais svirpliais, imbierinio vištienos ir svirplių troškinio, apelsinų creme brulee su karamelizuotais svirpliais ir svirpliais gardintų brusketų su moliūgais bei brinza.
Galima bus užsisakyti vieną patiekalą ar visus penkis. Už patiekalą sumokėsite nuo 6 iki 15 eurų.
Siaubo vakarienė bus siūloma nuo spalio 29 dienos 15 valandos iki sekmadienio vakaro.
„Nieko slapčia maiste tikrai nepalikinėsime. Siaubo vakarienę užsisakęs klientas jau žinos, kad jo patiekale bus ir svirplių. Tad laukia tikrai įdomi patirtis ir mums ją ruošiant, ir lankytojams ragaujant“ – patikino S.Šikšnius.
Spalio 26 dieną į „Bistronomę“ užsukę lankytojai papuolė į savotišką siaubo vakarienės generalinę repeticiją – jiems buvo siūloma paskanauti patiekalų su džiovintais svirpliais.
„Tailande visko ragavus, visokių tarakonų. Mėgstu keliauti ir ragauti egzotiką. Šanchajuje, štai, kavinių gatvė yra, kur tiekiamos gyvatės. Išsirenki, atneša, aprodo dar gyvą. Tinka – gamina. Lietuvoje pirmą kartą kažką keistesnio štai dabar ragauju. Man kaip saulėgrąžos tie svirpliai“, – savo nuomonę išsakė restorano klientė Ilona.
Užauga per mėnesį
Įdomu, kaip auginami maistui skirti svirpliai?
Pasak ūkio savininko, jie deda kiaušinius, kurie išsirita per 8 dienas. Svirpliai užauga per mėnesį. Auga jie apie 100 kv. m dydžio patalpose, palaikant 30-ties laipsnių temperatūrą, 50 procentų drėgmę bei 3 kartus per valandą keičiant orą.
„Lyg sterilioje operacinėje“, – nusijuokė D.Glušauskas.
Kiaušinius dedantys svirpliai – nebe tokie maistingi.
Maitinami svirpliai iš Suomijos atkeliavusiais pašarais, kuriuos sudaro grūdinės kultūros. Dalis užaugusių svirplių paliekami reprodukcijai, o visi kiti keliauja į šaldymo kameras, kur tiesiog „užmiega“.
Prasidėjus gamybos procesui, jis užtrunka apie parą. Įdomu tai, kad kiaušinius dedantys svirpliai – nebe tokie maistingi.
O ar patys ūkio savininkai vis dar kramsnoja svirplius?
„Taip, kai atvažiuoji į darbą ir pamiršti atsivežti pietus“, – nusijuokė D.Glušauskas.
Jis paatviravo, kad partneriai iš Čekijos atsiuntė gyvų didžiojo milčiaus (juodvabalio šeimos vabalas) lervų siuntą. Tikimasi, kad Ringauduose jos bus prieskoniuojamos ir keliaus atgal į Čekiją.
O ar nesvarstoma pardavinėti lervų užkandžio Lietuvoje? „Manau, lietuviai tam dar nėra pasiruošę“, – patikino svirplių ūkio vadovas.
Anot jo, Prancūzijoje žadama statyti didžiulę gamyklą – investuojama apie 200 mln. eurų, kurioje gaminamais pašarais iš lervų norima pakeisti pašarų rinką. Kaip teigia D.Glušauskas, į šią gamyklą investuoja žymus JAV aktorius Robertas Downey jaunesnysis.
Štai minėti partneriai iš Čekijos jau dabar per metus parduoda apie toną milčiaus lervų, skirtų maistui.
