Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

L.Čeprackas steigia savo vardo kulinarijos mokyklą: „Mokysiu ne tuos, kurie nieko kito nesugeba“

Lietuvoje apstu mokymo įstaigų, kuriose ruošiami būsimi virėjai – ir didžiuosiuose miestuose, ir mažesniuose miesteliuose. Tačiau, panašu, geriausiems virtuvės šefams šių mokyklų absolventų žinios itin gero įspūdžio nedaro. Vienas žinomiausių šefų Lietuvoje Liutauras Čeprackas pasišovė steigti savo vardo kulinarijos mokyklą, o studentus žada kviesti studijuoti jau nuo šio rudens.
Liutauras Čeprackas
Liutauras Čeprackas / Ryčio Šeškaičio nuotr.

Dar šiais metais naujoje sostinės vietoje duris atversiantis L.Čepracko restoranas „Gastronomika“ praėjusiais metais pelnė pirmąją vietą 30 geriausių restoranų rinkimuose – atrodytų, tokia vieta turėtų neatsiginti talentingiausių kandidatų čia dirbti. Nors pašnekovas teigia savo komanda esąs patenkintas, priduria, kad bendras jo įspūdis apie būsimų virėjų paruošimą Lietuvoje nekoks. „Taip manau ne aš vienas, pavyzdžiui, dėl to, kad esu pasipūtęs. Kaip sako mano kolega Ernestas Viršilas, į virtuvę atėjus dirbti ką tik mokslus baigusiam naujokui, geriausia jam iškart pasakyti „pamiršk viską, ką žinojai, mokysimės iš naujo“.

L.Čeprackas ironizuoja, kad Lietuvos mokymo įstaigose būsimi virėjai tebemokomi ruošti kotletą „Astra“, o ir moko juos teoretikai, o ne praktikai. „Pasakykit man, koks žinomas šefas dėsto kurioje nors iš tokių mokyklų?“ – retoriškai klausia jis, pridurdamas, kad techninės įrangos mokyklose netrūksta, tačiau maistą visų pirma ruošia žmonės, o ne aparatai.

Kita problema, 15min teigė jis, kad virėjo Lietuvoje profesijai vis dar dažnai „nurašomi“ tie vaikai, kurie neturi noro, gabumų ir motyvacijos mokytis kur nors kitur. „Kokį patarimą tokiems vaikams mes dažniausiai išgirsime? Ogi tokį: „Eik, vaikeli, mokytis virėju, bent pavalgęs būsi.“ Taip buvo sovietiniais laikais, taip tebėra ir dabar, – sako jis, – O gal tas žmogus verčiau būtų santechnikas ar elektrikas, bet nelįstų į virtuvę, nes nelabai žino, ką ten veikti net ir baigęs mokslus.“

Visame pasaulyje garsaus tinklo „Le Cordon Bleu“ kulinarinę mokyklą Meksikoje baigęs šefas sako, kad „Liutauro Čepracko kulinarijos akademija“ studentus kvies jau nuo šio rudens, mokslas čia bus mokamas, truks dvejus metus, startuoti žadama nuo nedidelės studentų grupės – po stojamąjį egzaminą atstosiančio motyvacinio pokalbio studijuoti bus priimta 10–12 žmonių.

Tomo Kaunecko nuotr. /Mokomoji virtuvė
Tomo Kaunecko nuotr. /Mokomoji virtuvė

Man ir kitiems šefams reikia žmonių, kurie, atėję dirbti į virtuvę, jau žinotų, ką čia daro, kad su jais būtų galima paprasčiausiai susikalbėti, o ne pradėti nuo abėcėlės mokymo.

Teoretikų dėstymui kritikos negailintis būsimos mokyklos steigėjas tvirtina, kad jo vardo mokymo įstaigoje dėstys geriausi savo srities asai – virtuvės šefai, vyno žinovai, padavėjai, o mokslas bus derinamas su praktika virtuvėje. „Man ir kitiems šefams reikia žmonių, kurie, atėję dirbti į virtuvę, jau žinotų, ką čia daro, kad su jais būtų galima paprasčiausiai susikalbėti, o ne pradėti nuo abėcėlės mokymo. Tikiuosi, kad mokytis ateis sąmoningi, brandūs žmonės, o ne kokie prašalaičiai“, – sako jis.

Jokia paslaptis, kad nemažai virtuvės šefo diplomo siekiančių lietuvių renkasi specialybės mokslus užsienyje – ir tose pačiose „Le Cordon Blue“, ir kitose mokyklose. L.Čepracko nuomone, tokie mokslai vis tik prieinami nedaugeliui, nes yra „velniškai brangūs“, juolab kad tenka mokėti ne tik už mokslą, bet ir rūpintis pragyvenimo išlaidomis brangiuose didmiesčiuose. Todėl pašnekovas tiki savo naujojo projekto sėkme – kad studentų netrūks, mokslai bus įdomūs, o baigę juos absolventai galės dirbti ir Lietuvoje, ir užsienyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos