Nuo ko prasidėjo alaus istorija – eliai
Alus pasižymi rūšių ir porūšių gausa, tačiau visą alų galima plačiai skirstyti pagal paruošimo būdus. Pirmojo ir paties seniausio paruošimo būdo ištakų galima ieškoti dar antikiniuose laikuose. Tačiau elių pavadinimas ir platesnis paplitimas yra siejamas su viduramžių Anglija. Viduramžiais jis buvo skirstomas į silpnesnį ir stipresnį. Silpnesnis buvo vartojamas visų visuomenės sluoksnių. Stipresnis alus buvo skirtas pardavimui, šiuo verslu dažniausiai užsiimdavo moterys, kurios nedirbdavo laukuose ir galėdavo daugiau laiko praleisti prie alaus ruošimo tiek šeimos poreikiams, tiek pardavimui kitiems.
Elis turi savas paruošimo taisykles: fermentacija yra vykdoma aukštoje temperatūroje, o mielės raugina misą talpos viršuje. Fermentacijos procesas yra trumpesnis, dėl šios priežasties alus būna sodresnis, kremiškesnis ir dažnai salstelėjęs arba aštresnis.
Porteris
Su niekuo nesupainiojamos sodriai juodos arba rudos spalvos ir tvirtos tekstūros porteris yra sotus alus. Kavos ir šokolado poskoniai yra dažniausiai sutinkami šios rūšies aluje, tačiau daugelio porterių salstelėjęs skonis yra lyginamas su karamele. Salstelėjusio skonio derėjimas su apynių kartumu yra priežastis, kodėl šis nepermatomas alus patraukia savo gerbėjus. Nors porteris ir taip yra sunkus alus, palyginus su dauguma kitų alaus rūšių, nuo jo yra kildinamas dar intensyvesnis alus – stautas.
Stautas
Deginto miežių salyklo užgrūdintas alus yra dar tvirtesnis, o savo spalva dažniausiai aklinai juodas. Tvirta puta, išskirtinė tekstūra ir dar stipresnis kavos skonis – dėl šių bruožų kartusis stautas nėra skirtas lengvam gurkšnojimui, o labiau dera kaip baigiamasis akcentas prie keptos žvėrienos. Verta paminėti, kad viena porterio rūšis yra vadinamoji baltiškoji, kildinama iš Baltijos jūros regiono. Iš kitų porterių ši rūšis išsiskiria didesne alkoholio koncentracija ir labiau išreikštais saldumo poskoniais.
Lambikas
Turbūt pats unikaliausias alus. Jo pavadinimas kildinamas iš Lambiko miesto Belgijoje, o pats alus buvo pradėtas gaminti Pajotenlando regione. Šio belgiško alaus unikalumas slypi tame, kad priešingai kitiems moderniems alums, jis nėra ruošiamas su specialiai tam auginamomis mielėmis ar griežtai prižiūrimoje aplinkoje. Lambikas yra ruošiamas su laukinėmis mielėmis ir bakterijomis, kurios yra randamos netoli Briuselio esančiame Zenne slėnyje. Ruošimo procese misa yra kuriam laikui paliekama atviroje erdvėje, kad joje galėtų užsiveisti vietiniai mikroorganizmai. Šis procesas gali būti atliekamas tik nuo spalio iki gegužės, nes kitu metų laiku, misoje gali atsirasti nepageidaujamų bakterijų. Lambiko unikalumas neapsiriboja vien jo paruošimu, šio sauso alaus skonis yra rūgštus, o aitrus aromatas yra dažnai pagardintas vaisių motyvais. Ne vienas paragavęs lambiko jį lygino su sidru arba net vynu.
Pasaulį pakerėjęs Vokietijos išradimas – lageriai
Lagerių pavadinimas yra kildinamas nuo vokiško žodžio „lagern“ (saugoti) ir yra glaudžiai susijęs su šiuo alaus ruošimo būdu. Istoriškai lageris buvo apatinės fermentacijos alus, kurio ruošime po pirminės fermentacijos, eidavo lageriavimo arba saugojimo stadija. Šios stadijos metu alus nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių būdavo laikomas šaltuose rūsiuose. Lageriuose fermentacijos metu mielės nusėda ant dugno, dėl to alus pasižymi skaidria spalva ir švelnia tekstūra. Nors priklausomai nuo naudojamo salyklo lageriai gali būti tamsesni, dažniausiai lageriai yra šviesūs, lengvo skonio su savitu karstelėjimo poskoniu.
Pilsneris
Nepaminėti čekų indėlio į alaus kultūrą būtų neatleistina. Ypač dėl to, kad iš Čekijos kilęs pilsnerio alus yra bene pats populiariausias ir geriausiai atpažįstamas alus visame pasaulyje. Alaus istorijos kontekste šis alus yra labai jaunas, jo istorija yra siejama su 1842 metais ir Čekijos Pilzeno miestu.
Suderinus išskirtinai minkštą vietos vandenį ir vietinius Žateko regione auginamus apynius, iš Bavarijos kilęs aludaris Josefas Grollas 1842 metais pristatė pirmąją pilsnerio partiją. Šis alus išsiskiria tvirta balta puta, skaidriu auksiniu atspalviu, kiekvieną gurkšnį palydi ypatingas apynių kartumas ir kvapas. Tai gaivus gėrimas, kuris savo bruožais yra tapęs bene archetipiniu alaus etalonu. Jeigu jums reiktų įsivaizduoti alų, kaip jis turėtų kvepėti, koks turėtų būti jo skonis, kokia turėtų būti spalva, tikėtina, kad jūsų mintyse būtų piešiamas būtent šis alus.
Visas spektras europietiškų skonių lietuviškai
Alaus skonio eksperimentai nesvetimi ir Lietuvos aludariams. Sėkmingas to pavyzdys – kovą pristatyta „Bergschlösschen“ alaus serija, kuria „Kalnapilis“ atiduoda duoklę šimtametėms tradicijoms.
„Miuncheno šviesusis“ – yra Miuncheno Helles tipo alus, kuris skaidria spalva ir lengvu kartumu perteikia puikaus vokiško alaus tradicijas. „Bavarijos tamsusis“ – savo sodresnėje spalvoje išlaiko užkoduotą turtingą skrudinto salyklo skonį, kuris persipina su salstelėjusiu karamelės aromatu ir lengvu apynių karstelėjimu. Galų gale, „Valonijos blanc“ siūlo paragauti belgiško šviesaus alaus skonio, kuris išsiskiria charakteringu vaisių skoniu bei citrusinių vaisių natomis.
