Kol dar nedingo smidrai (jų sezonas paprastai būna iki Joninių), siūlome žuvies patiekalus pagardinti jais.
Dėl savo subtilaus skonio ir švelnių, kvapnių daigų smidrai (dar vadinami šparagais) jau prieš daugiau nei 2 tūkst. metų buvo itin mėgstami senovės Graikijoje ir Romos imperijoje. 200 m. pr. Kr. romėnai netgi turėjo specialias instrukcijas, kaip reikia auginti smidrus, bei buvo pirmieji, sugalvoję, kad juos galima užšaldyti ir vartoti ne jų sezono metu. 16 amžiuje smidrai išpopuliarėjo Anglijoje ir Prancūzijoje: Karalius Saulė, Liudvikas XIV, taip pamėgo šias daržoves, kad įsakė pastatyti specialų šiltnamį, jog smidrais galėtų mėgautis visus metus.
„Šiais laikais smidrais mėgautis gali visi norintys – tiek restorane, tiek jų pasigaminti mokantys namuose. Svarbu žinoti, kad maistui naudojami jauni 20–30 cm ūgliai ir kad baltieji ir žalieji šparagai – tokie patys, tik auginti skirtingomis sąlygomis. Prieš gaminimą smidrų kotus reikėtų patrumpinti, juos surišti ir puode su vandeniu pastatyti stačiai, kad kotai virtų vandenyje, o galvutės troškintųsi garuose. Labai svarbu jų nepervirti, tad, priklausomai nuo kotų storio, virti reikėtų 3–5 min.
Dar karšti smidrai skubiai pakišami po šaltu vandeniu, kad neprarastų spalvos. Įprastai jie valgomi kuo šviežesni, bet, nespėjus iškart pagaminti, galima juos suvynioti į drėgną rankšluostį ir padėti į šaldytuvą arba tiesiog pamerkti į vandenį kaip gėles,“ – sako restoranų tinklo „Carskoje selo“ maisto technologas Rimantas Gindvilis.
Virtuvės šefas siūlo porą receptų su šiomis organizmui naudingomis ir gardžiomis daržovėmis.