Vilniuje įprasta, kad daugelis kepyklų įsikūrusios miesto centre arba glaudžiasi prekybos centruose. Tad Karoliniškės, V.Druskio gatvė, gana netradicinis pasirinkimas itališkai kepyklai atidaryti.
„Penkios raidės“ įsikūrė nedideliame vienaaukščiame pastate ir užima tik nedidelę jo dalį. Siauras fasadas nėra ryškus, tačiau vos tik peržengus duris galima nė neabejoti – kvepia pasakiškai, akivaizdu, kad čia kepama kai kas labai skanaus.
Nuo santūrios pažinties iki šeimos kepyklėlės
Iš patalpos gilumoje esančios virtuvės atskuba šios vietos įkūrėjas Fabio Casaci. Jis su švelniu akcentu kalba lietuviškai ir net suploja rankomis bei nušvinta pasisveikinus itališkai. Vyras kepykloje darbuojasi vienas – ir kepa, ir pardavinėja kepinius, ir ruošia kavą. Jo žmona Aušra Casaci rūpinasi kepyklėlės finansiniais reikalais, be to, yra jos „komunikacijos centras“ – bendrauja per feisbuką, skelbia čia naujienas.
Poros pažinties istoriją imasi pasakoti Fabio, Aušra tik pritariamai linksi ir šypsosi. Pasirodo, pirmoji jų pažintis užsimezgė dar prieš 12 metų Romoje, kur Aušra buvo atvykusi atostogų. „Pamenu, pirmą pažinties dieną Aušra nebuvo labai jau draugiška mano atžvilgiu, greičiau santūri, rimta, bet po truputį po truputį ėmėm bendrauti“, – žvilgtelėdamas į žmoną pasakoja Fabio. Italo ir lietuvės ryšys nebenutrūko, tačiau sekė keleri metai, kai jie gyveno atskirai – Fabio Italijoje, Aušra Lietuvoje, tai vienas tai kitas atskrisdavo paviešėti. „Buvo sunku ir liūdna, kad galėjau būti su Aušra tik kelias dienas per mėnesį, o jaučiau, kad tai mano žmogus, kad mūsų santykiai rimti“, – pasakoja Fabio.
Į Lietuvą jis persikėlė prieš kelerius metus, anot Aušros, kelios savaitės prieš pat gimstant dukrai Petrai, kuriai dabar septyneri.
Beje, įdomu, jog kai tik susipažino su Fabio, Aušra itališkai nekalbėjo, jie bendravo angliškai, o dabar šeimoje karaliauja būtent italų kalba. Geriausia mokytoja tapo Fabio mama, su kuria Aušra bendraudavo viešnagių Romoje pas Fabio metu.
Kepėjas su ilgamete patirtimi
Sprendimas, jog Fabio paliks savo šalį, nebuvo lengvas – jam teko atsisveikinti ir su šeimos verslu – kepykla Romoje. Ji veikia jau kelis dešimtmečius, joje iki pat šiol darbuojasi garbaus amžiaus Fabio tėtis.
Dukra paaugo, išėjo į darželį, atėjo laikas ir man ką nors daryti.
Kita vertus, tai, jog ilgus metus dirbo kepėju, puikiai išmano konditeriją, Fabio padiktavo, ką galėtų veikti Lietuvoje. Tiesa, tai įvyko ne iškart – gimus dukrai būtent Fabio daugiausiai ja ir rūpinosi, o Aušra, pagal specialybę buhalterė, galėjo darbuotis. „Dukra paaugo, išėjo į darželį, atėjo laikas ir man ką nors daryti“, – prisimena Fabio. Taip ir atsirado kepyklos idėja, o vyras Vilniuje pratęsė tai, ką jau darė Italijoje.
Gali būti, kad dalis kepyklos lankytojų laužo galvas, ką gi reiškia kepyklos pavadinimas, kokios gi čia raidės?.. Pasirodo, pavadinimas gimė iš to, jog ir Aušra, ir Fabio, ir Petra yra vardai, turintys penkias raides.
