„Kasmet „Augalinis sausis“ (angl. Veganuary) vilnija per pasaulį ir skatina žmones atrasti augalinės mitybos naudas. Norime šią tradiciją įtvirtinti Lietuvoje, juk lėkštės turinys yra puiki investicija į ateitį. Ar per augalinę mitybą investuosime į geresnę savijautą, ar į švaresnę aplinką, ar į gyvūnų gerovę – kiekvieno asmeninis pasirinkimas“, – pasakoja NORI GALI programą vykdančios nevyriausybinės organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė.
Dalyviai prisideda prie reikšmingų pokyčių
Ieškodami būdų stabdyti klimato kaitą, mokslininkai žvilgsnį vis dažniau kreipia į netvarią maisto sistemą. Gyvulininkystė klasifikuojama kaip viena didžiausių pasaulio teršėjų, CO2 emisijomis lenkianti transporto sektorių bei eikvojanti daugybę svarbių resursų. Mitybos pokyčiai augaline linkme gali gerokai prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir resursų išsaugojimo.
Organizacijos „ProVeg International“ skaičiavimais, žmogus 22 dienas valgydamas augalinį maistą (tiek laiko trunka programa) gali išsaugoti 2-jų gyvūnų gyvybes, sutaupyti apie 44 kg CO2 dujų, 27 tūkstančius litrų vandens ir išsaugoti apie 56 kvadratinius metrus žemės.
Indėlis į sveikatą ne mažiau svarbus. „Spinter“ atliktos visuomenės apklausos duomenimis, beveik 60 proc. lietuvių nesivadovauja PSO rekomendacijomis ir mėsą ant stalo tiekia 4 ar daugiau kartų per savaitę iš rekomenduojamų ne daugiau kaip 3. Šis piktnaudžiavimas turi savo kainą – didėja sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vėžiu, auga pandemijų rizika.
22 dienos augalinių atradimų
Pasaulyje augalines iniciatyvas įprasta vadinti iššūkiais, tačiau „Nori gali“ programos organizatoriai tikina, kad dalyvavimas joje veikiau primins atradimų kupiną kelionę, o ne kliūčių ruožą.
Per 22 programos dienas padėsime tiek visko atrasti, jog maloniai nustebsite augalinių produktų ir patiekalų įvairove.
„Ankštinės daržovės puikiai tinka desertų gamybai, iš saujos avižų per kelias akimirkas galima pasigaminti augalinį pieną, o tofu yra tikras skonio chameleonas. Per 22 programos dienas padėsime tiek visko atrasti, jog maloniai nustebsite augalinių produktų ir patiekalų įvairove. Išplėtus savo kasdienį racioną naujais mėgstamais valgiais mėsos ar sūrio tikrai norėsis mažiau, – mintimis dalinasi M.Šermukšnė.
Ji pasakoja, kad programa buvo sukurta taip, kad būtų kuo prieinamesnė – informacija žmones pasiekia naujienlaiškių principu, kur pristatomi augaliniai produktai, nestinga praktinių patarimų, naudingų resursų ir, žinoma, receptų. „Troškiniai, pyragai, sriubos, blynai – aprašėme daugiau nei 70 patiekalų. Beje, šiemet dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos daug dėmesio skyrėme jų taupumui“, – prideda pašnekovė.
Organizatoriai džiaugiasi, kad prie augalinės programos lietuvius šiemet prisijungti kvies ir žinomi Lietuvos žmonės, tarp jų komikas Mantas Bartuševičius, dainininkė Iglė Bernotaitytė, maisto tinklaraštininkės – Gabrielė Žutautaitė („Pusryčiams“), Ieva Greičiūnaitė („Nestoras maistas“), Asta Černė („Saulėta virtuvė“) bei Gabrielė Urbonaitė. O aktyviausių programos dalyvių lauks rėmėjų prizai – smulkioji virtuvinė įranga, augalinė produkcija, mitybos specialisto konsultacija bei mitybos plano sudarymas.
Pasaulis juda augaline linkme
2021 m. duomenimis, net 30 proc. europiečių įvardijo save fleksitarais – žmonėmis mažinančiais mėsos ir kitų gyvūninių produktų vartojimą. Reikšmingos populiacijos dalies poreikius skuba atliepti augalinius produktus kuriantys startuoliai, rinkoje jau nuo seno įsitvirtinę verslai bei viešojo maitinimo įstaigos. Sunku nepastebėti, jog augalinio maisto pasiūla ir prieinamumas sparčiai didėja.
JAV į pokyčius linksta net institucijos. Spalį pasaulį apskriejo žinia, jog nuo šiol visose Niujorko ligoninėse šalia visavalgiškų pasirinkimų lygiavertiškai bus tiekiamas ir augalinis maistas.
Apie susidomėjimą augaline mityba Lietuvoje byloja ir „Nori gali“ programos statistika. Vien 2022-ųjų metų sausį buvo sulaukta daugiau nei 3600 dalyvių registracijų, o per visus metus jų skaičius viršijo 6000. Šiemet dalyvių tikimasi gerokai daugiau.
