Lietuviškos giros testas: kur ieškoti gero skonio ir natūralumo?

Teoriškai giroje, pagamintoje naudojant misą, turi būti gausu B grupės vitaminų ir įvairių mikroelementų – matyt, dėl to sovietmečiu gira buvo įtraukta į daugumos sveikatos įstaigų meniu. Beje, seniau gira buvo kiek rūgštesnis gėrimas – pasak wiki ji imta saldinti būtent tais laikais. Be to, pramoninės gamybos amžiuje produkto maistinė vertė priklauso nuo naudojamų sudėtinių dalių ir technologijos.

Strelkabelka nuotr./Giros testo dalyvės

Tam, kas tingi gilintis į niuansus, renkantis iš tikrai gausaus asortimento, reiktų bent jau atkreipti dėmesį, kas užrašyta „paradinėje“ etiketėje: kaip riebalų mišinys nėra sviestas, o sūrio produktas nėra sūris, taip giros gėrimas toli gražu nėra gira. Tačiau kalbant apie receptūras, tradicinių galima paskaičiuoti net 100, o kai kas sako, kad regionui būdinga kmynų gira, vis dėlto turbūt dauguma klasikiniu laiko duonos giros skonį.

Rinkdamos kandidates savo testui šiek tiek atsižvelgėm į seniau tinklaraščio „Monų monai“ darytą girų testą, kur pagrindinis vertinimo kriterijus buvo gėrimo sudėtis – iš sąrašo iš karto atmetėm tas, kurių cukraus kiekis 100 g viršijo 7,5 g. Tačiau pasidomėjom, kokias giras siūlo ne tik prekybos tinklai, bet ir ūkininkų produkcija prekiaujančios vietos. Taigi į mūsų sąrašą pateko 11 girų. Kadangi talpa buvo skirtinga, svarbi lyginamoji kaina, tačiau vėlgi ją reiktų vertinti sąlygiškai – nes viena yra prekybinių tinklų, kita mažos parduotuvės ar kavinės antkainis.

Naminė Žarėnų gira pagaminta iš duonos džiūvėsių, fermentaciją skatinant mielėmis. Atidarius turi šiokį tokį giros kvapą, pilant putoja nestipriai ir yra pati šviesiausia iš visų girų. Paragavus galima pastebėti mielių prieskonį – ant etiketės nenurodyta, kad gėrimas pasterizuotas, taigi gali būti, kad mielės liko biologiškai aktyvios, todėl produktas sveikatos prasme palankesnis. Kadangi šią girą ragavome pirmą, ji didelio įspūdžio mums nepadarė. Tačiau vėliau, paragavus lygiagrečiai su kitomis, išryškėjo šios giros privalumai. Ši gira turi gana mažą cukrų kiekį ir jos lyginamoji kaina yra tarp vidutinių.

Lyginamoji kaina už 500 ml – 1,05 EUR, cukrų kiekis 100 g – 5,8 g

Strelkabelka nuotr./Naminė Žarėnų gira

Rūgpienių kaimo naminės duonos gira („Vikis“). Ši gira taip pat pagaminta iš duonos džiūvėsių, veikiant mielėmis. Putoja nestipriai bei yra prie šviesiausių. Skonis į tradicinės giros ne itin panašus, juntamas kažkoks netipinis prieskonis, kuris prašosi „šaltmėtinio“ saldainio apibūdinimo. Žiūrim etiketę – sudėty iš tiesų nurodytos pipirmėtės, duonos džiūvėsių sudėty yra kmynai ir medus. Gėrimas pasterizuotas, cukrų kiekis vidutinis, lyginamoji kaina antra pagal dydį.

Lyginamoji kaina už 500 ml – 1,45 EUR, cukrų kiekis 100 g – 7 g

Strelkabelka nuotr./Rūgpienių kaimo namo naminės duonos gira

IKI Ūkis (Taruškų alaus bravoras). Ši iš misos koncentrato pagaminta gira viena iš labiausiai putojančių ir tamsiausių. Skonis atrodo labai tradiciškas ir priimtinas daugumai. Gėrimas pasterizuotas, cukraus kiekis vidutinis, nuo prieš tai ragautos giros skiriasi tik 0,2 g, bet gira atrodo gerokai skalsesnė ir saldesnė (greičiausiai dėl 7,7% giros misos koncentrato). Lyginamoji kaina prie vidutinių, tačiau ties žemiausia riba.

Lyginamoji kaina už 500 ml – 0,8 EUR, cukrų kiekis 100 g – 7,2 g

Strelkabelka nuotr./IKI Ūkis gira

Žagarės gira („Vikis“). Keista, kad ši gira prekiaujama „Vikio“, kuris skelbiasi atstovaująs kaimišką, natūralią, Lietuvos ūkininkų ir smulkiųjų gamintojų sukurtą, tikro skonio produkciją, nes ant šios giros pagrindinės etiketės užrašyta, kad ji yra gazuota ir su saldikliais. Nepaisant to, kad šioje giroje nėra natūralių cukrų, kaip žinia, dirbtiniai saldikliai kaip minimum didina metabolinio sindromo ir II tipo diabeto riziką – taigi ar logiška keisti jais cukrų? Nors ši gira putoja labiausiai, tačiau po kurio laiko putą praranda ir lieka tik burbuliukai. Ši tamsiausios spalvos gira skoniu labiau primena sintetinį limonadą nei girą. Pagal lyginamąją kainą ji yra tarp vidutinių, tačiau ties aukščiausia riba.

Lyginamoji kaina už 500 ml – 1,00 EUR, cukrų kiekis 100 g – 0 g

Strelkabelka nuotr./Žagarės gira

Gubernijos. Ši iš duonos džiūvėsių pagaminta gira yra vidutinio tamsumo ir turi vidutinę putą. Tikėtina, jog ji daug kam yra pirmo pasirinkimo ir iš atminties atrodo skani, tačiau lygiagretaus ragavimo metu, jos ir kvapas, ir skonis yra gerokai mažiau ryškus. Cukrų kiekis vidutinis, o lyginamoji kaina mažiausia (kaip ir „Smetoniškos“).

Lyginamoji kaina už 500 ml – 0,49 EUR, cukrų kiekis 100 g – 7,1 g

Strelkabelka nuotr./Gubernijos gira

Rugilė („Gubernija“). Spalva ir putojimu ši gira panaši į firminę „Gubernijos“, tačiau ji pagaminta ne iš duonos džiūvėsių, o iš salyklo ekstrakto ir pagardinta gliukozės-fruktozės sirupu, kurio metabolizmas anaiptol nepalankus sveikatinimuisi. Dėl to ragaujant lygiagrečiai, atrodo, kad skonio joje daugiau – greičiausiai dėl to, kad joje daugiausia cukrų iš visų testuotų girų. Kaina didesnė, nei „Gubernijos“ firminės giros, tačiau tarp mažiausių.

Lyginamoji kaina už 500 ml – 0,55 EUR, cukrų kiekis 100 g – 7,9 g

Strelkabelka nuotr./Gira Rugilė („Gubernija“)

Bergshlosschen/Aukštaitijos ruginė gira („Kalnapilis“). Ši nefiltruota gira vertinant spalvą ir putojimą taip pat tarp vidutinių, tačiau tai pasiekta naudojant angliarūgštę. Skonis intensyvesnis nei abiejų „Gubernijos“ girų, tačiau iki „IKI Ūkio“ netraukia. Deja, „praturtinta“ konservantais – kalio sorbatu, natrio benzoatu, kuris reaguodamas su šiame gėrime naudojama citrinos rūgštimi, virsta benzolu – kancerogenu. Cukrų kiekis tarp didžiausių, o lyginamosios kainos prasme yra tarp pigiausių, nors ties viršutine riba.

Lyginamoji kaina už 500 ml – 0,59 EUR, cukrų kiekis 100 g – 7,6 g

Strelkabelka nuotr./Bergshlosschen/Aukštaitijos ruginė gira („Kalnapilis“)

Daujėnų („Saimeta“) Ši paveldo ženklu pažymėta iš naminės duonos džiūvėsių pagaminta gira yra vidutinio tamsumo, tačiau putoja bene silpniausiai. Lyginant su kitomis, gana blankaus skonio. Iš girų su natūraliu cukrumi, ši jo turi mažiausiai, galbūt ir dėl to skoniu ir nusileidžia pirmai ragautai – „Žarėnų“. Lyginamosios kainos prasme patenka tarp vidutinių.

Lyginamoji kaina už 500 ml – 0,91 EUR, cukrų kiekis 100 g – 4 g

Strelkabelka nuotr./Daujėnų gira („Saimeta“)

Smetoniška gira bravoro rauginimo. Ši iš misos koncentrato pagaminta gira yra iš tamsiųjų ir viena iš labiausiai putojančių, tačiau tai ne natūralios fermentacijos, o anglies dioksido pasekmė. Nors tai viena iš mažiausiai cukraus turinčių girų, tačiau paskaninta gliukozės-fruktozės sirupu. Tradicinio skonio šie dalykai šiai girai tikrai nepridėjo. Lyginamoji kaina mažiausia (kaip ir „Gubernijos“).

Lyginamoji kaina už 500 ml – 0,49 EUR, cukrų kiekis 100 g – 6,3 g

Strelkabelka nuotr./Smetoniška gira bravoro rauginimo

Retro („Vilniaus alus“). Ši iš giros misos koncentrato pagaminta gira yra viena iš turinčių daugiausia cukrų. Pagal skonį neypatinga, ragaujant kyla asociacija su varškės sūreliu – galbūt dėl to, jog kaip rūgštingumą reguliuojanti medžiaga čia naudojama pieno rūgštis. Pagal lyginamąją kainą – tarp brangesnių.

Lyginamoji kaina už 500 ml – 1,23 EUR, cukrų kiekis 100 g – 7,7 g

Strelkabelka nuotr./Retro gira („Vilniaus alus“)

Daujotų („Davra“). Ši iš koncentrato pagaminta gira vidutinio tamsumo, kiek drumsta. Skonyje jaučiami kepintų grūdų atspalvis – sudėtyje nurodyti miežių ir karamelinis salyklas. Pagal cukrų kiekį – tarp vidutinių, o pagal lyginamąją kainą išeina brangiausia, tačiau reikia įvertinti, jog pirkta maisto įstaigoje, taigi su didesniu antkainiu.

Lyginamoji kaina už 500 ml – 3,79 EUR, cukrų kiekis 100 g – 7,2 g

Strelkabelka nuotr./Daujotų gira („Davra“)

Apibendrinus, ryškiausią tradicinį skonį turėjo „IKI Ūkis“ gira, taip pat pasižymėjusi itin patrauklia lyginamąja kaina. Iš duonos džiūvėsių pagamintų girų skaniausia buvo Žarėnų. Paradoksalu, kad šios giros lyginamoji kaina vos keliais centais mažesnė už su natūralumu prasilenkiančią Žagarės girą.

Iš dviejų girų, kurių pavadinimus galima supainioti – Daujėnų ir Daujotų, natūralesnė yra pirmoji, tačiau skanesnė – antroji, tiesa, jos reikėtų ieškoti prekyvietėse, kuriose nebūtų tokio antkainio kaip kavinėje. Iš natūralių girų „Daujėnų“ („Saimeta“) ir „Rūgpienių“ mums pasirodė blankiausio skonio.

Strelkabelka nuotr./Giros testo dalyvės

Iš tradicinio skonio masinės gamybos girų galima rinktis „Gubernijos“ ir „Retro“ („Vilniaus alaus“), kurios sudėtimi sveikatai palankesnės nei „Rugilė“, „Bergslossen“ ar „Smetoniška“. Dėl „Žagarės“ giros didelis klausimas, ar tas gėrimas apskritai turi teisę vadintis gira.

Strelkabelka.lt yra dviejų autorių tinklaraštis apie dvi gyvenimo ir asmenybės puses: kietą ir minkštą, racionalią ir juslingą, ironišką ir sentimentalią. Strelkos ir Belkos gyvenimo būdas per kūno ir proto praktikas, psichologiją, patiekalų receptus, restoranų bei kitų dalykų apžvalgas.

Tinklaraščio paskyros socialiniuose tinkluose: Facebook ir Instagram