Tradicinių daržovių beveik nėra
Vis diskutuojame apie mitybą, paremtą tik tradicinių tam tikrai vietai būdingų daržovių ir vaisių valgymu, tačiau dažnai augalai, kuriuos įvardijame beveik kaip nacionalinį savo pasididžiavimą, mūsų stalą pasiekė dar visai neseniai.
Iki XIX a. lietuviai maitinosi beveik vien tuo, ką duodavo gamta – mėsa, pieno produktais, grybais, uogomis ir keletu pačių užauginamų daržovių bei vaisių. Tačiau daržovių pasirinkimas tikrai nebuvo toks gausus, kokį šiandien matome ant savo stalo.
Lietuviai valgė beveik vien šaknines daržoves – burokus, ridikus, morkas, ridikėlius, ropes ar pastarnokus. Kartais ant stalo atsirasdavo miške surinktų uogų, obuolių ar kriaušių nuo netoliese augančių laukinių vaismedžių.
Šiandien, jei mūsų stalo nepasiektų daugybė vaisių ir daržovių rūšių iš visos Europos, tikriausiai vis dar maitintumėmės taip paprastai, negaudami daugybės organizmui reikalingų vitaminų ir maistinių medžiagų.
Bananai – ir Lietuvoje
Pavyzdžiui, Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijoje jau ne vienerius metus vis pražįsta bananai. Jie yra vieni iš seniausių kultūrinių augalų pasaulyje.
Atrodo, kad tokie iš Ispanijos ar Italijos atkeliaujantys vaisiai, kaip bananai, yra pats netradiciškiausias lietuviams vaisius, tačiau nustebsite sužinoję, kad užauginti bananų galime ir lietuviškoje dirvoje.
Pavyzdžiui, Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijoje jau ne vienerius metus vis pražįsta bananai. Jie yra vieni iš seniausių kultūrinių augalų pasaulyje. Bananai po vynuogių, citrusinių ir obuolių yra ketvirti pagal vaisių derliaus dydį pasaulyje.
Kadangi bananų vaisiai skinami žali ir sunoksta transportuojant, juos galima be vargo gabenti. Būtent todėl Lietuvoje visus metus mėgaujamės iš pietų Europos atkeliaujančių maistingų bananų saldumu.
Sveikosios mėlynės istorija
Ne tokios ir tradicinės Lietuvai mėlynės Europą pasiekė iš Šiaurės Amerikos po Kristupo Kolumbo kelionių – keliautojai šias uogas į senąjį žemyną atvežė XVI a. Tačiau Ispanijoje, Italijoje, Olandijoje ir Vokietijoje jos tikrai ne iškart tapo nacionalinės virtuvės dalimi.
Gal ir keista, tačiau beveik niekas nepradėjo staiga auginti mėlynių, kurios dabar laisvai auga pamiškėse ir atrodo, kad tikriausiai taip buvo visuomet. Iš pradžių mėlynės buvo pradėtos auginti tik XX a. pirmoje pusėje Vokietijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose, iš kur ir dabar Lietuvą pasiekia nemaža dalis šių maistingų uogų.
Lietuvoje mėlynės pažintos ir pradėtos auginti tik dar kiek vėliau, tačiau mūsų kraštuose jos sugebėjo įsitvirtinti ir, pavyzdžiui, kaimyninė Lenkija, kurioje užauginama bene daugiausiai šių uogų visoje Europoje, dalį jų atveža ir į mūsų prekybos centrus, ir į kitas rinkas.
Maistingosios mėlynės, kuriose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų, o liaudyje sakoma, jog jos labai tinka žmonėms, turintiems akių problemų, pelnytai įsitvirtino lietuvių virtuvėje, todėl bene kasmet mėgstame važiuoti į pamiškes, kur ieškome šių mažų mėlynų miško stebuklų.
Visgi nebūtina laukti tik rudens, kad pavyktų prisirinkti kelis indelius mėlynių, visuomet galite nusipirkti kokybiškų iš Europos valstybių į Lietuvą atkeliaujančių mėlynių uogų ir prekybos centruose.
Nėra pas mus, bet gauname iš kitur
Galite drąsiai rinktis iš Europos Sąjungos atkeliaujančius vaisius bei daržoves, kadangi ES griežtai reglamentuoja vaisių ir daržovių auginimą, saugojimą, gabenimą, pardavimą, taip užtikrindama itin aukštą kokybę ir saugumą. Europos Komisija nuolat konsultuojasi su mokslininkais iš visos Europos, dirbančiais Europos maisto saugos tarnyboje, ir pagal jų rekomendacijos koreguoja reikalavimus augintojams, tiekėjams ir pardavėjams.
Kadangi vasarą Lietuvoje itin mėgstame skanauti kokybiškus vaisius bei daržoves, ieškokite prekybos centruose iš visos Europos Sąjungos atkeliaujančių kokybiškų produktų, kurie tikrai papildys jūsų racioną.
