Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Maistiniai rapsai – atraskime iš naujo

Maistas ir pašarai paprastai gaunami iš augalų ir gyvūnų, kuriuos žmonės augina jau tūkstančius metų. Ilgainiui pageidautinų savybių turinčius augalus ir gyvūnus imta naudoti naujoms veislėms išvesti. Vienas iš pavyzdžių – aplinkos poveikiui bei ligoms atsparūs ar itin didelį derlių duodantys augalai.
Rapsai
Rapsai / Organizatorių nuotr.

Pageidautinos savybės reiškėsi natūraliomis tų augalų ir gyvūnų genetinių savybių variacijomis. Neseniai atsirado galimybė naudojantis modernia biotechnologijos metodika – genų inžinerija – modifikuoti gyvų ląstelių ir organizmų genetines savybes. Genetinė medžiaga dirbtinai modifikuojama, kad įgytų naujų savybių (pavyzdžiui, augalas taptų atsparus ligoms, vabzdžiams, sausrai, geriau toleruotų herbicidus, gerėtų jo maistinė kokybė ir vertė, didėtų pasėlių produktyvumas).

Tokie organizmai vadinami genetiškai modifikuotais organizmais (toliau – GMO). Maistas , kurių sudėtyje yra GMO, kurie susideda arba yra pagaminti iš GMO, vadinamas genetiškai modifikuotu maistu.

Organizatorių nuotr./Rapsai
Organizatorių nuotr./Rapsai

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, genetiškai modifikuotus maisto produktus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (toliau – Reglamentas).

Reglamente nustatyti genetiškai modifikuotų maisto produktų ženklinimo reikalavimai. Visų maisto produktų, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 0,9 % genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), ženklinimo etiketėse privalo būti nurodyta, kad produktas pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų arba, kad produkto sudėtyje esantys komponentai pagaminti iš (GMO).

Mitas, jog rapsų aliejus yra spaudžiamas iš genetiškai modifikuotų rapsų sėklų, kilo dėl eruko riebalų rūgšties kiekio sumažinimo maistiniame rapsų aliejuje. Techninis rapsų aliejus gali turėti iki 54 % eruko rūgšties. Tuo tarpu maistinis rapsų aliejus yra spaustas iš selekciškai išvestų rapsų veislių, kuriose minėtos eruko rūgšties visai nėra, arba yra nedidelis, sveikatai nepavojingas kiekis (iki 1 %). Eruko rūgšties kiekis Europos Sąjungoje įstatymais yra ribojamas iki 5 %. Tokie maži eruko rūgšties kiekiai nedaro žalos žmogaus organizmui.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, auginti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) neleidžiama. Lietuvoje auginami ne genetiškai modifikuoti, o selekcijos būdu išvesti rapsai. Jie visiškai nekenksmingi žmogui. Selekcijos būdu eruko rūgštis buvo pakeista kita, žmogui naudinga oleino riebalų rūgštimi (~60 %).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?