Skaitytojams, kurie nėra kilę iš Žemaitijos, pavadinimas „Nuogne skanu“ gali skambėti itin keistai ir nesuprantamai. Kaip paaiškina naujojo šeimos verslo istoriją papasakojusi viena iš seserų Asta Veselkovė, „nuogne“ žemaitiškai reiškia „nepaprastai“, „ypatingai“. Tad naujojoje desertinėje, įsikūrusioje centrinėje Kretingos aikštėje, viskas bus būtent taip – nepaprastai skanu.
-
Savaitės vieta: kepiniais kvepiantis draugių verslas – kavinė „Margas kočėlas“
-
Asta rinkodarą iškeitė į savo kepyklą, tam pastūmėjo desertų prenumeratų bumas
-
Martyno kepykla Vilniuje sulaukė neregėto antplūdžio: sėkmės recepto nežino nė pats
-
Vilniečių pora Justiniškes lepina šviežiais kepiniais: „Žmonėms to reikia ne tik centre“
Kad taip ir būtų, rūpinsis net trys skanumynų meistrės – mama Laima Kupšienė, pati Asta ir jos sesuo Inga Kupšytė-Chorianopoulou.
Nors nemažai kavinių, restoranų ir kepyklėlių yra šeimos verslai, trys kartu besidarbuojančios vienos šeimos moterys – retesnis variantas. Todėl ir įdomu išgirsti „Nuogne skanu“ atsiradimo istoriją.
Simpatijos skanėstams – iš kartos į kartą
Kaip pasakoja Asta, ryšys su konditerija jų giminėje senas ir stiprus. „Galima sakyti, kad jis perduodamas iš kartos į kartą. Ir mūsų prosenelė, ir močiutė įvairius skanumynus kepė dar krosnyje, o mama jau nuo seno kepdavo desertus šventėms, giminaičiams, mes su sese nuolat tai matėm, jai padėdavom“, – pasakoja Asta.
Tačiau, kaip dažniausiai ir būna, baigusios vidurinę seserys pakelė sparnus iš gimto miesto, nė viena jų savo studijų nesiejo su maisto gaminimu.
Dabar 35-erių Inga pagal išsilavinimą yra archyvistė, studijavusi Vilniaus universitete, tačiau pagal specialybe ji taip ir nedirbo, nes viskas susiklostė taip, jog išvyko į Graikiją. 36-erių Asta studijavo bibliotekininkystę, o vėliau dirbo su įvairiais projektais. Beje, ir mamos Laimos pagrindiniai darbai iki desertinės taip pat nebuvo susiję su maistu, tai buvo tarsi šalutinė veikla.
Nepaisant to, kad trys šeimos moterys kurį laiką gyveno išsiskirsčiusios, Asta pasakoja, jog šeimos ryšys visada buvo itin artimas, jokio nutolimo, susvetimėjimo, tik dažni skambučiai ir kelionės namo į Kretingą, vos pasitaikydavo proga.
Į konditeriją nėrė visa galva
Ilgainiui viskas susidėliojo taip, jog šeimos puoselėta tradicija – ryšys su konditerija – ėmė ir kiekvieną iš šeimos moterų pasivijo. Inga, gyvendama Graikijoje, baigė su maisto gaminimu susijusius mokslus, vėliau dėstė konditerijos technologiją, dirbo konditerinėse, netgi parašė knygą apie Graikijos virtuvę!
Asta ilgainiui irgi ėmėsi išsamiau mokytis konditerijos paslapčių, pradėjo nedideliais kiekiais pagal užsakymus kepti namuose. Beje, nors studijavo Vilniuje, ilgainiui ji įsikūrė Klaipėdoje, kur iki šiol ir gyvena, o Kretinga jai visai šalia. Net mama Laima, nors ir turinti daugybę praktinės patirties kepant tortus, kitus skanėstus, prieš 5 metus taip pat baigė konditerijos mokslus.
Kavinė – visai šeimai vėl susibūrus gimtinėj
Anot Astos, ko gero, pagrindiniu akstinu ką nors daryti visoms kartu ir sieti šią veiklą su kepiniais, desertais tapo Ingos grįžimas į Lietuvą iš Graikijos. Į gimtąją Kretingą ji pargrįžo su dvejų metukų dukryte ir vyru graiku Stefanos Chorianopoulos.
Kretingoje patiems iki šiol trūko vietos, kur išgerti kavos, jaukiai pabūti, suvalgyti desertą
„Nusprendėme kurti šeimos kavinę būtent Kretingoje, nes čia mūsų miestas ir net patiems iki šiol trūko vietos, kur išgerti kavos, jaukiai pabūti, suvalgyti desertą... Nutarėm, kad pasiūlysim tą ir kretingiškiams, ir tiems, kas netoliese gyvena, čia atvažiuoja. Įsikūrėm Rotušės aikštėje, pačiame miesto centre“, – pasakojo vos porą dienų iki atidarymo desertinėje kol kas dar plėvele uždangstytais langais prisėdusi Asta. O dabar, kai skaitote šį straipsnį, „Nuogne skanu“ jau atvira visiems lankytojams.
Trys kepėjos ir jų „arkliukai“
Svečiai šioje vietoje ras pačių įvairiausių skanėstų, o abi sesės ir jų mama kiekviena turi savo „specializaciją“.
„Mūsų vietos koncepcija – kepyklėlė-kavinė, tačiau galima vadinti ir desertine. Čia turėsime ir tradicinių, ir modernių skanumynų. Mūsų mama gamina tradicinius tortus, tokius, kaip „Medutis“, „Napoleonas“, kepa ir kitus kepinius. Sesers „arkliukas“ – modernesni, prancūziški desertai, pyragaičiai, pagal konditerės išsilavinimą ji iš mūsų stipriausia. O mano tortai bus biskvitiniai su pertepimais. Turėsim ir macarons sausainėlių, ir brioche, ir cinamoninių bandelių, ir amerikietiško stiliaus sausainių su šokolado gabaliukais“, – vardija Asta ir priduria, jog tam tikras rinkinys bus nuolatinis, o dalis kis pagal sezonus ir pirkėjų simpatijas.
Žinoma, bus nemažai ir Graikijos – ten gyvendama Inga yra gerai perpratusi graikiškuosius saldžius kepinius su įvairiais sirupais, kitus skanėstus. O norintys ko nors nesaldaus, galės ragauti graikiškų pyragėlių su špinatais ir sūriu, kokie populiarūs Graikijoje.
Beje, savo indėlį į desertinę įneš ir Ingos vyras Stefanos. Lietuvoje jį nustebino šalta kava, kurios pavadinimai tokie, kaip Graikijoje, tačiau receptai visai kiti. Tad jis ruoš trijų rūšių šaltus kavos gėrimus pagal graikiškas tradicijas. Ir taip, jis desertinėje taip pat ketina darbuotis, nes grįžusi į Kretingą Ingos šeima įsikūrė kartu su tėvais.
„Norim patenkinti pačius įvairiausius poreikius, kad kiekvienas rastų tai, ko ieško, todėl bus ir kepinių be glitimo, ir veganiškų, ir keto. Tokių Kretingoje nelabai ir nusipirksi“, – paaiškina Asta. Čia taip pat bus priimami užsakymai ir proginiams tortams, kitiems skanėstams pačioms įvairiausioms progoms – nuo gimtadienių ir krikštynų iki vestuvių.
Šeima ypatingą dėmesį kavinėje skyrė kavai. Klaipėdoje įsikūrę kavos skrudinimo namai „Musangas“ sukūrė specialų mišinį būtent Kretingos kavinei, tad tokios kavos nebus niekur kitur. Lankytojai galės įsikurti prie 3 kavinės staliukų poromis arba sėsti ant erdvios sofos.
Jokių pykčių, nes pažįsta viena kitą
Gali būti, jog kartais prie vieno iš staliukų prisės ir Antanas Kupšys, seserų tėtis, Laimos vyras. Asta negaili pagyrų savo tėčiui, pagal specialybę elektrikui, sakydama, jog jis buvo pagrindinis darbininkas remontuojant, įrengiant patalpas. „Jis viską moka, viską tvarko, įrengia, net ir mūsų namą beveik vienas yra pastatęs“, – šiltai pasakoja pašnekovė.
Visos žinom savo pliusus ir minusus, susiderinsim, susidėliosim darbus.
Darbas kartu su mama seserims bus pirmoji tokia patirtis, tačiau paklausta, ar nebijo, jog teks pasipykti, Asta sako, jog apie tai nė negalvoja. „Juk visos žinom savo pliusus ir minusus, susiderinsim, susidėliosim darbus. Visa šeima esam labai pozityviai nusiteikę, turim tą patį požiūrį į įvairius dalykus, bus gera dirbti kartu“, – įsitikinusi Asta.
Palaikymas džiugino dar iki atidarymo
Ji užsimena, jog ir aplinkinių komentarai, sužinojus, jog šeima atidaro kavinę, buvo džiuginantys, žmonės nekantravo, klausinėjo. „Kai sesuo grįžo iš Graikijos, visi, ko gero, suprato, jog kažkas bus, nes jos patirtis didžiulė, ji puikiai išmano virtuvę“, – seserį giria Asta.
O ar šeimos nariai, ypač pačios desertų kūrėjos, dar nėra persivalgiusios skanėstų, ar jų ragauja? Asta sako, kad jų šeimoje desertai visada buvo ir yra svarbūs, per šventes turi būti tortas, o ir po pietų koks skanus kąsnelis.
„Galima sakyti, kad mes kasdien ragaujam, bandom naujus skonius, testuojam receptus. Net ir vaikus (Asta turi dvi nedidukes dukrytes – aut.) pratinam, kad galima ragauti. Juk jie mato, kaip mes gaminam, puošiam ir jau gerai supranta, kad tai yra ne pagrindinis patiekalas, o desertas“, – sako Asta. Kas čia žino, gal judviejų su seserimi dukrelės irgi ilgainiui pratęs šeimos moterų konditerijos tradiciją.
