„Dar kinų medicinos pradininkas Sun Simiao rašė, kad praktikuojantys mediciną pirmiausia turi atpažinti ligos priežastį ir sukėlėjus, tada bandyti pakeisti paciento mitybą ir tik tuomet, kai maisto terapija nepadeda, skirti vaistų.
Mokslininkų duomenimis, mityba net 30 proc. lemia žmogaus sveikatos būklę, tačiau pagal Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimą, tik penktadalis lietuvių rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą sveikatai, dažnai vadovaudamiesi išskaičiavimu ar tiesiog dėl informacijos stokos“, – sako mitybos specialistas Gediminas Čižauskas.
Mokslininkų duomenimis, mityba net 30 proc. lemia žmogaus sveikatos būklę, tačiau pagal Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimą, tik penktadalis lietuvių rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą sveikatai.
2014 metais atliktas Lietuvos gyventojų mitybos įpročių ir cholesterolio koncentracijos kraujyje sąsajų tyrimas parodė, kad 6,3 proc. respondentų savo mitybą vertina kaip labai riebią, nes vartoja daug gyvūninės kilmės riebalų, o 37,4 proc. prisipažino, kad jų mityba – vidutiniškai riebi. 32,6 proc. respondentų nurodė, kad jų mityba neriebi, gyvūninių riebalų jie vartoja ne kasdien, o 14,4 proc. apklaustųjų nurodė, kad savo mitybą vertina kaip labai liesą, nes gyvūninės kilmės riebalų vartoja labai retai. Visai tokių riebalų nevartoja 9,2 proc. apklausos dalyvių. Taigi, net 43,7 proc. lietuvių mityba palanki cholesterolio kraujyje padidėjimui, o tai lemia širdies ir kraujagyslių ligas, kurios yra viena pagrindinių mirties priežasčių Europoje.
„Šis tyrimas parodė, kad lietuvių mityba vis dar netinkamai subalansuota ir palanki įvairių ligų atsiradimui, be to, vis dar per mažai dėmesio skiriama racionui ir sveikiems produktams. Pavyzdžiui, kasdien kiaulienos faršo valgo 6,2 proc., 3–5 kartus per savaitę – 22,6 proc. respondentų, palyginimui, jautienos kumpį kasdien valgo tik 1,2 proc., o 3–5 kartus per savaitę šią mėsą ruošia 10,5 proc. apklaustų žmonių.
Tokia pati situacija ir su gyvūninės kilmės riebalais: sviesto kiekvieną dieną vartoja 20,5 proc., 30 proc. ir riebesnės grietinės kasdien valgo 10,2 proc., o 3–5 kartus per savaitę ja patiekalus gardina net 22 proc. apklaustųjų, – sako mitybos specialistas. – Pagal sveikos mitybos piramidę, reikėtų valgyti daug daržovių ir grūdinių kultūrų, tačiau daržovių kasdien valgo tik šiek tiek daugiau nei 40 proc. žmonių, o grūdinių produktų kiekvieną dieną vartoja tik 14 proc. suaugusiųjų.
Žmonės dar neišmoko nesveikų produktų keisti sveikais, kartais lietuvio skrandžiui gal ir neįprastais ingredientais. Dažnai naujovių baimė sutrukdo paįvairinti racioną ir organizmą aprūpinti naudingomis maisto medžiagomis“.
Netoleruojančius kvietiniuose makaronuose esančio gliuteno ar sergančius celiakija išgelbės ryžių makaronai, mat ryžių miltuose gliuteno nėra.
Anot Gedimino Čižausko, itin sveika ir vertinga organizmui alternatyva ant lietuvio stalo įprastiems kvietiniams makaronams yra taip vadinami „stikliniai“ makaronai, gaminami iš spindulinių pupuolių arba kitaip – mung pupelių. Jose daug baltymų, maistinių skaidulų bei vitamino B1, magnio, kalio, geležies ir vario. Dažniausiai sriuboms ir salotoms naudojami šie makaronai ne verdami, o 3 minutes pamirkomi, todėl visos vertingos medžiagos išlieka ir sėkmingai organizmo įsisavinamos.
Netoleruojančius kvietiniuose makaronuose esančio gliuteno ar sergančius celiakija išgelbės ryžių makaronai, mat ryžių miltuose gliuteno nėra. Tokie makaronai verdami trumpiau, tačiau ruošiami kaip ir įprastiniai.