„Michelin“ žvaigždutę pelnęs Pasquale Palamaro: „Virtuvėje turi nuolat mokytis ir mokyti“

– Ką, jūsų nuomone, reiškia būti šefu šių dienų virtuvėje?

– Turi būti modernus, nuolat mokytis ir niekada nenuvilti savo svečių.

– Koks buvo jūsų kelias į virtuvę? Ėjote tiesiai, be kliūčių?

– Virtuvėje pradėjau dirbti 14-os, net Italijoje toks amžius yra per jaunas. Tėvai prieštaravo mano pasirinkimui, tačiau buvau atkaklus ir siekiau savo svajonės. Matyt, jaučiau, kad tai – mano kelias. Labai daug dalykų virtuvėje išmokau iš savo močiutės.

– Ką turėtų žinoti virėjas, kuris dar tik pradeda, bet jau svajoja apie „Michelin“ žvaigždučių vertą restoraną?

– Šefo-žvaigždės karjera nėra labai paprasta. Gauti „Michelin“ žvaigždę – ne pabaiga, o tik pradžia. Tokioje virtuvėje be kūrybiškumo – nė žingsnio. Ir be atsakomybės renkantis produktus, prieskonius – irgi.

– Įdomu, ar filmai, kuriuose rodoma apie „Michelin“ žvaigždučių siekiančius šefus, yra tiesa?

– Bent jau tie filmai, kuriuos mačiau aš, man pasirodė tikroviški, visai arti realybės virtuvėje, kuri persisunkusi nerimu ir didžiuliu noru eiti į priekį, tobulėti.

– Kokios svarbiausios yra jūsų virtuvės taisyklės?

– Savo virtuvėje reikalauju griežtos tvarkos. Švara aplinkui – be jokių išlygų. Pliusų prideda preciziškas punktualumas ir pagarba komandos nariams.

– Be kokių produktų neįsivaizduojate savo darbo stalo?

Nė dienos neištverčiau be alyvuogių aliejaus ir pastos. Man tai – patys svarbiausi ingredientai.

– Tikrai nė dienos neištverčiau be alyvuogių aliejaus ir pastos. Man tai – patys svarbiausi ingredientai, neabejoju, kad jie mane ir reprezentuoja.

– O ką dėtumėte į kuprinę, jei tektų išvykti į negyvenamą salą?

– Tikrai pasiimčiau alyvuogių aliejaus. Neabejoju, jis pagerintų maisto, kurio ten tikrai nebūtų daug, skonį.

„Apvalaus stalo klubo" archyvo nuotr./Virtuvės šefas Pasquale Palamaro

– Į Lietuvą atvykstate nebe pirmąjį kartą. Kas jus čia vilioja?

– „Apvalaus stalo klubo“ įkūrėja Rasa. Jos supratingumas, kad virtuvėje turi dalintis patirtimi ir žiniomis, nuolat mokytis ir mokyti. Labai džiaugiuosi, kad ji vertina mano darbą.

– Ar fantastiškas vaizdas į Trakų pili jūsų neatitraukia nuo darbų?

– Kai išvykstu į kitą šalį, dirbu toli nuo namų, saloje, labiausiai man trūksta jūros. Jūra nuo Trakų toli, tačiau būdamas prie ežero jaučiuosi tarsi namuose. Nostalgija kažkur išnyksta.

– Kuo jus žavi lietuviška virtuvė?

– Lietuvoje išmokau vertinti miško uogas ir šaknines daržoves – ropes, salierus, burokus. Rodos, visai paprasta, bet koks subtilus skonis.

– Ar įmanoma Lietuvoje sukurti itališką virtuvę ar bent jau kažką panašaus?

– Jau trejus metus tai darome restorane „Bona“. Manau, mums puikiai sekasi.

– Kuo nustebinsite šiais metais? Ką tokio ypatingo paruošėte Lietuvos gurmanams?

– Naujojo meniu patiekalai visi turi artistiškus pavadinimus. Labai tikiuosi, kad jų skonis bus toks pat žavus.

– Kokias naujas Europos virtuvės tendencijas atvežėte į Trakus?

– Šiuo metu Europos virtuvė tarsi žengia žingsnį atgal. Niekas nebenori svečio apakinti, patiekti vaizdą ar formą, grįžtama prie paprastumo.

– Kaip jums sekasi derinti sena ir nauja?

– Paradoksas yra toks, kad senieji virtuves užkariauja balansu, naujieji – įkvėpimu. Sujungti šiuos du elementus yra labai sudėtinga.

„Michelin“ žvaigžde įvertinto „Indaco“ restorano Italijoje šefo sukurtų patiekalų bus galima paragauti po lapkričio 19 dienos Trakų restorane „Apvalaus stalo klubas“ .