Kaip pastebi VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės vedėjas, mitybos profesorius, dr. Rimantas Stukas, jokiu būdu negalime teigti, kad liesesni pieno produktai yra sveikesni. Jis skatina pažvelgti į visumą ir atkreipti dėmesį į savo mitybą, kad jaustumėmės sveiki.
O kaip išgaunamas pieno riebumas? Koks yra pieno kelias? Kaip jame išsaugomos mums būtinos ir naudingos medžiagos bei baltymai? Apie tai pasakoja AB „Pieno žvaigždės“ filialo „ Panevėžio pienas“ vyriausioji technologė Dalia Mickeliūnienė.
Svarbu išsaugoti vertingas medžiagas
Technologė dalinasi, kad įmonė pieną superka tik iš modernių ūkių, kuriuose karvės turi geras sąlygas augti, o pienas yra melžiamas su visus kokybės reikalavimus atitinkančia įranga. Tokiuose ūkiuose laikomas karvių pienas yra švaresnis, turintis daugiau baltymų ir maistingesnis.
„Gaunamo pieno kokybė yra tikrinama laboratorijoje, kur nustatomi įvairūs kokybės parametrai: riebalų, baltymų kiekis, rūgštingumas, jusliniai rodikliai ir kt. Tik juos visus patikrinus, pienas yra priimamas tolimesniam perdirbimui“, – sako technologė D.Mickeliūnienė.
Kaip išgaunamas pieno riebumas?
Žalias karvių pienas į įmonę atvežamas įvairių riebumų. Norint išgauti reikalingą riebumą, pienas normalizuojamas.
„Prieš normalizavimą pienas pirmiausia yra separuojamas – atskiriama grietinėlė ir lieka nugriebtas pienas. Norint gauti reikiamą pieno riebumą, nugriebtas pienas yra papildomas reikiamu grietinėlės kiekiu – taip gaunamas skirtingo riebumo pienas. Toliau vykdoma pieno pasterizacija žemoje, iki 74 laipsnių temperatūroje, taip išsaugant pieno maistinę vertę bei, svarbiausia, nepakitusius vertinguosius išrūginius baltymus , kurie ypač jautrūs aukštesnės temperatūros poveikiui“, – pasakoja D.Mickeliūnienė.
Tada pienas atšaldomas iki ne aukštesnės negu 6 laipsnių temperatūros ir uždaromis linijomis patenka į padidinto sterilumo talpas, iš kurių fasuojamas į „DVARO“ pieno pakuotes.
„Išfasuotas pienas nukreipiamas į šaldomus sandėlius, kuriuose dar kartą patikrinama produkto kokybė, išrašomas kokybės pažymėjimas ir pienas išvežamas į prekybos vietas: pirkėjus jis pasiekia per trumpiausią laiką, išlaikydamas visas naudingąsias ir maistingąsias medžiagas“, – aiškina technologė.
Mitybos profesorius dr. R.Stukas: „Piene esantys riebalai – labai reikalingi“
„Tyrimų duomenimis, lietuviai vartoja įvairaus riebumo produktus, tačiau mes turime žiūrėti kritiškai į kiekvieno maisto produktą. Nėra nei sveikų, nei nesveikų pieno produktų, yra tik sveika arba nesveika mityba. Yra riebalų, kurių reikia sumažinti, nes jų biologinė vertė yra nepakankamai gera, ir yra tokių riebalų, kurie mūsų organizmui teikia didelę naudą. Jeigu žmogus stengiasi, kad jo mityba būtų sveikatai palanki, sveikiausia gauti tokius produktus, kurie yra kuo mažiau technologiškai apdoroti. Jeigu riebalų biologinė vertė yra aukšta, jų mums tikrai reikia, tačiau viskas priklauso nuo kiekio.
Jeigu kalbėtume apie pieno riebalus, tai yra aukštos biologinės vertės riebalai, savo sudėtyje, turintys sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių ir riebaluose tirpių A, D vitaminų bei vandenyje tirpių B grupės vitaminų. Riebaluose tirpūs vitaminai yra būtini ir kai kurių mums netgi labai trūksta. Tad vertindami atskirą produktą mes turime vertinti ir žmogaus maisto racioną“, – sako pašnekovas.
Jis tęsia, jog jeigu žmogus valgo menkaverčius produktus, kurių energinė vertė yra labai didelė, tokiam bendrai reikia mažinti riebalų vartojimą. Pasak mokslininko, tyrimai rodo, kad daugėja sveikai besimaitinančių žmonių, kurie renkasi maistą pagal sveikos mitybos rekomendacijas. Jeigu žmogus tikrai sąmoningai renkasi maistą, sudaro racioną pagal rekomendacijas, įtraukęs didesnio riebumo pieną, kurio biologinė vertė didesnė, tikrai neperžengs suvartojamų dienos kilokalorijų normos.
Natūralus produktai – geriausi
„Svarbus sveikatos, mitybos raštingumas, o tai rūpi vis didesniam skaičiui žmonių. Pienas yra visiškai natūralus produktas, jo sudėtyje esančios medžiagos – natūralios, be jokių maisto priedų, o tai, kas yra natūralu, žmogaus organizmui yra geriausia ir tinka labiausiai.
Pažvelkime ir iš istorinės pusės, – išsamūs mitybos tyrimai mus pasiekia jau nuo 1933 m. Pienas ir pieno produktai Lietuvos gyventojų mityboje buvo vartojami visais laikais, o apie liesą pieną tuo metu nebuvo jokio kalbos. Pažiūrėję į sergamumo situaciją pamatytume, kad net širdies ir kraujagyslių sistemos ligų nebuvo tiek, kiek dabar, tiesa, tada veikė ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, tuometinis fizinis aktyvumas ir panašiai“, – aiškina mokslininkas R.Stukas.
O kokius produktus rinktis? Mokslininko nuomone, žmogus pirmiausia turi įvertinti save. Jeigu jis nutukęs, valgo labai riebiai, tokiam reikia mažinti kūno svorį ir riebalų kiekį.
„Bet jeigu žmogus yra normalaus kūno svorio ir seka savo mitybą, vartoja vaisius, daržoves, nevalgo perdirbtų produktų, jis drąsiai gali rinktis riebesnius pieno produktus, nes jie jam suteiks tik naudą. Su riebesniu pienu galima gauti ir naudingų vitaminų. Netiesa, kad liesesni produktai yra sveikesni. Mes turėtume kalbėti apie produkto biologinę vertę ir galima sakyti, kad riebesnis pienas biologiškai žymiai vertingesnis, nes jame yra daugiau naudingų medžiagų“, – aiškina profesorius.
Renkantis pieno produktus jis pataria atkreipti dėmesį į tinkamumo vartoti laiką. Labai svarbu, kad produktas būtų šviežias.
„Kaip dažnai galime pieno produktus vartoti? Būtų visai gerai, jeigu žmogus kiekvieną dieną suvartotų pieno ir pieno produktų, o tai reiškia, kad patartina rinktis skirtingus – nuo saldaus pieno ir varškės iki raugintų pieno produktų, sūrio ir pan. Svarbiausia – įvairovė“, – priduria mitybos profesorius.
