Viena iš ankštinių kultūrų – avinžirniai – ypač mėgstami Artimuosiuose Rytuose ir kituose šilto klimato kraštuose. Iš jų ruošiamas populiarusis humusas, falafeliai, jie naudojami įvairiausiuose troškiniuose ir salotose.
Ankštinės kultūros itin tinka nevartojantiems gyvūninės kilmės produktų ir ieškantiems augalinių alternatyvų gyvūninės kilmės baltymams.
Pasak dr. E.Gavelienės, nors pagrindinė avinžirnių nauda – puikūs augalinės kilmės baltymai, jie vertingi ir dėl folio rūgšties (vitamino B9).
„Nors dažniausiai akcentuojama, kad folio rūgšties ypač reikia nėščiosioms, ji naudinga kiekvienam iš mūsų, nes gerina smegenų, nervų, širdies kraujagyslių sistemų veiklą, reprodukcinę ir kraujodaros funkcijas. Ankštinės kultūros itin tinka gyvūninės kilmės produktų nevartojantiems asmenims, ieškantiems augalinių alternatyvų gyvūninės kilmės baltymams,“ – prekybos tinklo „Rimi“ pranešime žiniasklaidai cituojama specialistė.
-
2 nauji patiekalai iš avinžirnių: pakepinti – užkandžiui ir soti sriuba su mėsa
-
Naminiai falafeliai – nesudėtinga: patarimai ir 2 būdai kepti – keptuvėje ir orkaitėje
-
Nidos receptas: salierų ir obuolių sriuba su česnakiniais skrebučiais
-
Urtė Šilagalytė dalijasi mėgstamos sriubos receptu: gamindama atsipalaiduoju
Be to, avinžirniuose, kaip ir kituose ankštiniuose augaluose, yra baltymų, angliavandenių, daug ląstelienos ir įvairių vitaminų (A, B1, B2, B3, B6, C, E ir K) bei mineralų: kalcio, cinko, magnio, geležies, kalio, fosforo. „Nors lietuviai kaip garnyrą ir daugelio kitų patiekalų komponentą dažniau renkasi bulves, avinžirniuose, lęšiuose, pupose, žirniuose ir pupelėse galima rasti daug sveikatai palankių augalinių baltymų, tad ankštines daržoves turėtume įtraukti į savo racioną bent kartą per savaitę“, – rekomenduoja gydytoja dietologė.
Kulinarijos technologė Lina Barčaitė pataria patiekalams naudojamus sausus avinžirnius pamirkyti per naktį – jie greičiau išvirs, o skubantys gali panaudoti ir konservuotus avinžirnius – jų namuose visada verta turėti: galėsite bet kada iš kelių komponentų sutrinti humusą, įberti į salotas, troškinį.
Avinžirnių ir salierų stiebų sriuba
Ingredientai:
- 1 skardinė konservuotų avinžirnių;
- 4 salierų stiebai su lapeliais;
- ½ stiklinės graikiško jogurto;
- 6 šaukštai ypač tyro alyvuogių aliejaus;
- ½ citrinos;
- 1 raudona aitrioji paprika;
- 4 česnako skiltelės;
- 1 svogūnas;
- natūralaus vištienos sultinio (tiks ir paruoštas iš kubelių);
- šviežios kalendros ar kitų žalumynų.
Gaminimas:
1. Puode ant vidutinės kaitros pakaitinkite 3 šaukštus aliejaus. Dažnai pamaišydami pakepinkite aitriąją papriką ir smulkiai supjaustytas česnako skilteles, kol jos taps auksinės spalvos. Perdėkite viską į dubenėlį, pagardinkite žiupsneliu druskos.
2. Pakaitinkite likusius 3 šaukštus aliejaus, sudėkite smulkiai supjaustytus svogūną ir salierų stiebus, pagardinkite druska ir, retkarčiais pamaišydami, kepkite, kol stiebai suminkštės, bet neparuduos, apie 5–7 minutes. Supilkite sultinį, jį užvirinkite, tada sumažinkite kaitrą ir sudėkite avinžirnius. Pavirkite apie 5 minutes.
3. Tuo metu nedideliame dubenėlyje sumaišykite jogurtą ir žiupsnelį druskos. Išspauskite citrinos sulčių, išmaišykite.
4. Išpilstykite sriubą į dubenėlius. Įdėkite po šaukštelį jogurto, ant viršaus užberkite turimų smulkiai supjaustytų žalumynų bei dubenėlyje pasilikto pakepinto česnako su aitriąja paprika.
