Prieš 600 metų Vilniaus Stiklo kvartalas buvo pramintas Lotynų kvartalu dėl jame apsigyvenusių amatininkų ir pirklių iš Vakarų ir Pietų Europos. Prieš daugiau kaip 500 metų jame įsikūrė pirmoji auksakalių gildija. Šalia stovėjo Didžiojo Kunigaikščio monetų kalykla, todėl kvartale namus statėsi auksakaliai, vieni turtingiausių amatininkų. Galiausiai prieš 450 metų čia pradėtas gaminti ir pardavinėti stiklas.
Dėl stiklo gaminių ir prekybos tradicijų kvartalas įgavo dabartinį Stiklo pavadinimą. Šiandien šiame kvartale telpa įvairiausios istorijos iš skirtingų šimtmečių, tradicijų ir kultūros paveldo, kurių nerasi niekur kitur, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kūrybinių idėjų nestokojanti Stiklo kvartalo bendruomenė pirmąsyk sumanė netradiciškai paminėti žiemos pabaigą, surengdami sotaus maisto šventę, kuri sutaps ir su Užgavėnėmis.
„Nuo seno tikėta, kad per Užgavėnes riebiai ir sočiai prisivalgęs būsi stiprus visus metus. Po Užgavėnių prasideda Pelenų diena – Gavėnios pradžia, kuomet tikintieji iki pat Velykų sekmadienio susilaiko nuo persivalgymo. Kol dar turime likusias dvi savaites, kviečiu ragauti ir išlaikyti skirtingų tautų senąsias maisto tradicijas, bei šitaip išvaryti žiemą iš Vilniaus senamiesčio kiemų. Festivalyje kartu išrinksime skaniausius blynus ir spurgas“, – sako Stiklo kvartalo idėjos autorė ir vietokūros dizainerė Julija Janus.
Nors Lietuvoje Užgavėnių tradicinis patiekalas – blynai, šventės organizatoriai nutarė skanumynų valgiaraštį paįvairinti, į jį įtraukdami kitų šalių Užgavėnių tradicinius valgius - spurgas ir pyragėlius.
O ir patys gardėsiai bus pačių netikėčiausių skonių: čiuros, blyneliai su ikrais, krevetėmis, varške, beigeliai su stirniena, kopūstais ir grybais įdarytos spurgos. O kur dar itališkos Užgavėnių spurgos bomboloni su vaniliniu kremu, lazdyno riešutų kremu arba namų gamybos vyšnių uogiene.
Prancūziški crepe siuzette, belgiški vafliai su ledais, tradiciniai amerikietiški donuts spurgų riestainiai. Visi bus laukiami skanauti purių varškės spurgyčių su mėlynių džemu, apipiltų sūrios karamelės padažu, skrudintų migdolų drožlėmis ir šviežiomis uogomis. Ant stalų garuos mieliniai namų gamybos blyneliai, tradicinės spurgos, įdarytos plakta grietinėle.
Šio festivalio simboliu taps daniškos Užgavėnių bandelės fastelavnsbolle, puoštos marcipanais ir įdarytos saldžia plakta grietinėle. Šią bandelę Skandinavų šalyse tradiciškai valgo iki pat Pelenų trečiadienio, todėl ji dar vadinama „stora antradienine bandele“. Vietos, kurios dalyvauja Spurgų festivalyje, bus pažymėtos plakatu su šios bandelės nuotrauka.
