Kas yra kryžminės reakcijos, kaip jas atpažinti ir valdyti, pranešime žiniasklaidai pasakoja alergologijos klinikos „Drauge“ gydytoja alergologė-klinikinė imunologė dr. Algirda Krisiukėnienė.
Žiedadulkių alergija prasideda dar žiemą
Žiedadulkių alergija Lietuvoje pasireiškia tuomet, kai žiedadulkių koncentracija ore pasiekia tam tikrą ribą.
Gydytoja A. Krisiukėnienė įspėja, kad, atsižvelgiant į klimato pokyčius ir pastarųjų metų statistiką, tikėtina, jog šiemet pirmuosius žiedadulkių alergijos simptomus žmonės ims jausti jau vasario mėnesio pabaigoje.
Tai ypač aktualu tiems, kurie yra alergiški beržinių medžių, tokių kaip alksnis, lazdynas, beržas, žiedadulkėms, nes jos ore pasirodo vienos pirmųjų.
Žiedadulkės, nešamos vėjo, gali nukeliauti net iki 6000 km, todėl alerginės slogos simptomai gali pasireikšti net ir tada, kai Lietuvoje konkretus augalas dar nežydi.
Pagrindinis žiedadulkių alergijos simptomas – alerginė sloga
Pagrindinis žiedadulkių alergijos simptomas – alerginė sloga, dar vadinama alerginiu rinitu. Ji pasireiškia čiauduliu, nosies užgulimu, niežuliu bei vandeningomis išskyromis iš nosies.
Dėl stiprios reakcijos į žiedadulkes žmonės dažnai jaučia ir nosies gleivinės patinimą, dėl kurio gali būti sunku kvėpuoti pro nosį.
Be slogos, žiedadulkių alergija dažnai sukelia akių niežėjimą, paraudimą ir ašarojimą – šie simptomai vadinami alerginiu konjunktyvitu.
Jautresniems žmonėms gali pasireikšti ir odos sudirgimas ar bėrimai, o kai kuriais atvejais – net alerginis kosulys ar dusulys, ypač jei žmogus serga bronchine astma.
Galite pajusti ir kryžmines žiedadulkių bei maisto reakcijas
Be įprastų žiedadulkių alergijos simptomų, kai kuriems žmonėms pasireiškia ir kryžminės žiedadulkių ir maisto reakcijos, kurios dažnai klaidingai palaikomos naujai atsiradusia alergija maistui.
„Kryžminė žiedadulkių ir maisto reakcija – tai reiškinys, kai žmogus, alergiškas žiedadulkėms, patiria alergines reakcijas ir į tam tikrus maisto produktus. Taip nutinka, nes kai kurių augalų žiedadulkėse ir maiste esantys baltymai yra labai panašūs, todėl imuninė sistema jų neatskiria ir reaguoja vienodai“, – aiškina gyd. A. Krisiukėnienė.
Alergija skirtingų augalų žiedadulkėms gali sukelti kryžmines reakcijas su įvairiais maisto produktais.
Pavyzdžiui, žmonės, jautrūs beržinių medžių žiedadulkėms, dažnai netoleruoja obuolių, kriaušių, morkų, salierų ar lazdyno riešutų, nes juose esantys baltymai struktūriškai panašūs į žiedadulkių alergenus. Žolių žiedadulkių alergija gali sukelti kryžminę reakciją valgant kviečius, rugius, pomidorus, arbūzus ar apelsinus.
Kryžminės reakcijos dažniausiai pasireiškia niežuliu ir perštėjimu burnoje, taip pat gerklės, lūpų ar liežuvio patinimu. Be to, gali atsirasti virškinimo sutrikimai, tokie kaip pykinimas, pilvo skausmai ar viduriavimas. Dažnos ir odos reakcijos – paraudimas, bėrimai, niežulys, taip pat kvėpavimo sutrikimai – sloga, čiaudulys ar kosulys.
Pastebėta, kad maisto produktuose esantys baltymai, panašūs į žiedadulkių alergenus, yra neatsparūs terminiam apdorojimui. Todėl kryžminės reakcijos dažniausiai pasireiškia tik valgant šviežius vaisius, daržoves ar riešutus, o termiškai apdoroti produktai tokios reakcijos nesukelia.
Nors kryžminės reakcijos dažnai būna netikėtos ir nemalonios, jos retai kelia rimtą pavojų sveikatai.
„Kryžminių reakcijų simptomai dažniausiai praeina savaime ir nesukelia didelio diskomforto. Tačiau jei jie tampa varginantys, galima išgert nereceptinių antihistamininių vaistų. Vis dėlto, retais atvejais kryžminė reakcija gali sukelti anafilaksiją. Tokiu atveju būtina kuo skubiau kreiptis į medikus“, – sako gydytoja.
Žiedadulkių alergija turi būti tinkamai gydoma
Pasak gydytojos, viena dažniausių klaidų, kurią daro žiedadulkių alergiją turintys žmonės, yra jos ignoravimas. Alerginis rinitas – tai lėtinis nosies gleivinės uždegimas, kurį sukelia alergenai. Negydomas jis gali komplikuotis ir sukelti uoslės praradimą, astmos išsivystymą ar dažnus ausų bei sinusų uždegimus.
Lengvam alerginiam rinitui dažnai skiriami geriamieji vaistai nuo alergijos, tačiau jie veiksmingi tik esant lengviems simptomams. Jei liga trunka ilgai, pasireiškia stiprus nosies užgulimas ar simptomai trukdo kasdienei veiklai, būtina keisti gydymą į stipresnius, uždegimą slopinančius vaistus. Laiku nepritaikius tinkamo gydymo, uždegimas išlieka nekontroliuojamas ir gali sukelti rimtas komplikacijas.
Jei gydytojas skiria į nosį purškiamus vaistus, būtina laikytis rekomenduojamos gydymo trukmės, kuri dažniausiai siekia 3 savaites ar net mėnesį. Dažna klaida – nutraukti gydymą vos pajutus pagerėjimą. Tačiau tokiu atveju uždegimas nosies gleivinėje lieka nesuvaldytas, todėl simptomai greitai atsinaujina.
Svarbi gydymo dalis yra alergenų vengimas, tačiau daugelis šią rekomendaciją ignoruoja. Net žinodami, kad yra alergiški žiedadulkėms, žmonės, išgėrę vaistų, leidžiasi į gamtą žydėjimo metu. Tai pavojinga, nes didelė alergenų koncentracija gali stipriai pažeisti kvėpavimo takų gleivinę, sukelti dusulį, švokštimą ar net astmos priepuolį. Būtina žinoti, kad vaistai nuo alergijos negali visiškai apsaugoti nuo stiprių reakcijų.
„Svarbu suprasti, kad atsiradus žiedadulkių alergijos simptomams, alergija turi būti gydoma. Be to, pasibaigus žydėjimo sezonui, rekomenduojama apsvarstyti imunoterapijos taikymą tam, kad kitą sezoną alergijos simptomai jau būtų minimalūs arba jų visai neliktų“, – pataria gydytoja.
