Australė pagal gyvenamąją vietą, tačiau britė pagal manieras, pomėgius ir domėjimosi sritis, Larraine ypatingai ruošėsi atšvęst naujojo karaliaus karūnavimą ir su malonumu pasidalijo prisiminimais apie Karolio motinos karalienės Elžbietos karūnaciją, kurią ji kuo puikiausiai pamena!
Larraine, gimusi ir augusi Didžiojoje Britanijoje, būdama vos daugiau nei 20-ies, atsikraustė į Australiją. „Buvau paauglė, kai mama man į kambarį atnešė puošnią žydrą suknelę ir skrybėlaitę ir pasakė, kad šiandien eisime pas mano tetą švęsti karūnavimo dienos“, – pamena Larraine 1953-iuosius.
Tai buvo pirmas kartas, kai karūnavimo ceremonija buvo transliuojama per televiziją, tad kas tik išgalėjo Anglijoje puolė pirkti televizorius! Toli gražu ne kiekvienuose namuose televizorius buvo, todėl susirinkti pas tuos, labiau pasiturinčius, kad galėtų pamatyti vaizdus atkuriančią „dėžę“, daug kam tuomet prilygo stebuklui!
Tautai buvo paskelbtas ir specialus receptas, sukurtas būtent šiai progai. Tai buvo receptas patiekalo, kuriuo, kaip buvo tikimasi, žmonės galės vaišintis švęsdami karalienės Elžbietos įžengimą į sostą. Receptas buvo sukurtas garsiojoje Le Cordon Bleu mokykloje, kurią dar po dešimtmečio pabaigs ir mano bičiulė Larraine!
Iki šių dienų šis patiekalas gerina visus populiarumo rekordus Didžiojoje Britanijoje.
Tačiau tąkart „Elžbietos viščiukas“, kaip iki šiol jį vadina daugelis britų, visus paliko be amo… Kurgi ne – sultinga virta vištiena buvo patiekta su itin aromatingu majonezo padažu, spinduliuojančiu saldumu, rūgštumu ir aitrumu, o gana nuobodžioje britų virtuvėje tokios skonių kombinacijos buvo tikrų tikriausia naujovė. Elžbietos viščiukas (Chicken Elizabeth), arba Karūnacijos viščiukas (Coronation Chicken), taip pritapo britų visuomenėje, jog iki šių dienų šis patiekalas gerina visus populiarumo rekordus, tai vienas geidžiamiausių įdarų sumuštiniams, ir niekada nepabostantis valgis didelių šeimos švenčių metu.
Turiu pasakyt, kad perskaičiusi Elžbietos viščiuko receptą, kažin ar būčiau ėmusis jį gaminti! Skeptiška buvau ir tada, kai Larraine man demonstravo šio patiekalo gaminimo procesą („tiek majonezo??“, „džemai, svogūnai ir majonezas??“, „curry prieskoniai britiškoje virtuvėje?“), bet užteko paragauti, kad dar kartą įsitikinčiau: gerus dalykus patikrina laikas. Ne kiekvienam specialia proga sukurtam receptui lemta išgyventi 70 metų, o šis tikrai to vertas.
Elžbietos viščiukas patiekiamas šaltas – juk karūnavimas vyksta metų laiku, kuomet britai mėgaujasi puikiu saulėtu oru ir šiluma, todėl žmonės dažnai švenčia savo terasose, parkuose.
Šiek tiek pasidomėjau ir apie karūnavimui specialiai kuriamus receptus – jie paprastai skirti masėms, tokių receptų tikslas – kad žmonės lengvai galėtų juos pasigaminti patys. Paprastai siekiama, kad gaminant patiekalą nereiktų nei kokios nors ypatingos technikos, nei specialių sugebėjimų, taip pat pageidautina, kad visą darbą būtų galima nudirbti gerokai iš anksto ir visiems kartu mėgautis švente.
Na, ar ne tobulas sprendimas bet kokiai kitai vasariškai (ir ne tik vasariškai) šventei, kai vienoje lėkštėje galima patiekti puošnų, skanų, pasotinantį minią žmonių patiekalą?
Moters vaikai ir anūkai tiesiog iš proto eina dėl šio valgio: kai ji pakviečia visus pietų, pirmas klausimas būna „ar bus to geltono viščiuko?“.
Larraine su manim pasidalino ir jos australiškuose namuose nuo seno gaminamo Elžbietos vištienos receptu. Moters vaikai ir anūkai tiesiog iš proto eina dėl šio valgio: kai ji pakviečia visus pietų, pirmas klausimas būna „ar bus to geltono viščiuko?“. Visos Larraine ir jos vyro gimtadienio šventės buvo švenčiamos būtent su šiuo patiekalu, o jų šeimos bičiuliai jau neįsivaizduoja kitokio meniu.
Būdama 1966 metų Londono Le Cordon Bleu mokyklos absolventė, Larraine yra tikra virtuvės profesionalė – ji daugelį metų sukosi patiekalus renginiams tiekiančioje įmonėje, o su vyru persikrausčiusi gyventi į Havajus, ten kurį laiką dirbo kulinarinėje mokykloje, kulinarijos paslapčių vasaros sezono metu mokė kruiziniuose laivuose atostogaujančius keleivius. O ir iki šių dienų ji nepavargsta organizuoti piknikų, arbatėlės susibėgimų, paplepėjimų virtuvėje ir visokių kitokių skanių ir įdomių renginių.
Elžbietos viščiukas
Ingredientai (4 porc.):
troškintai vištienai:
- 4 vištų krūtinėlės (vienpusės, mažos – 1 krūtinėlė žmogui);
- 1 svogūnas, supjaustytas stambiais gabaliukais;
- ½ citrinos, supjaustytos į 4 dalis;
- 1 stiklinė baltojo vyno;
- vandens;
- 2 lauro lapai;
- 6 čiobrelių šakelės;
- sauja petražolių;
- druskos;
- pipirų.
majonezo padažui:
- 2 šaukštai aliejaus;
- 1 svogūnas, supjaustytas plunksnelėmis;
- 1 šaukštas kario prieskonių mišinio;
- 1 šaukštas raudonųjų serbentų džemo (jei neturite, pakeiskite abrikosų džemu);
- 8 šaukštai majonezo (naminio arba labai gero kokybiško pirkto);
- 1 šaukštas abrikosų džemo (galite pakeisti mangų čatniu);
- 2 šaukštai plaktos grietinėlės.
Gaminimas:
1. Pirmiausia išvirkite vištų krūtinėles. Į puodą sudėkite krūtinėles, svogūnus ir citrinos gabalėlius, supilkite baltą vyną ir tiek vandens, kad krūtinėlės būtų pilnai panirusios skystyje. Sudėkite prieskonius – lauro lapus, čiobrelius, petražoles, įberkite druskos ir pipirų. Užkaiskite puodą, lėtai užvirkite ir ant labai mažos ugnies troškinkite krūtinėles, kol mėsa taps balta (prapjaukit patikrinti), pilnai išvirusi. Nuimkite puodą nuo kaitros ir palikite krūtinėles atvėsti skystyje, kuriame jos virė. Išvirti krūtinėles galite likus 1–2 dienoms iki patiekimo – laikykite jas sultinyje.
2. Vidutinio dydžio keptuvėje įkaitinkite aliejų ir apkepinkite svogūnus, tik kol jie taps minkšti ir skaidrūs. Neleiskite svogūnams apskrusti, antraip jie įgaus kartumo. Bebaigiant svogūnams kepti, įmaišykite kario prieskonius, pakepinkite apie minutę, kad prieskoniai pakviptų, tada įmaišykite raudonųjų serbentų uogienę ir dar pakepinkite, kol uogienė suskystės. Nukelkite nuo ugnies ir leiskite šiek tiek atvėsti.
3. Į dubenį sudėkite majonezą. Keptų svogūnų masę supilkite į sietelį, išgramdykite viską, kas liko keptuvėje, ir patrindami mediniu šaukštu nukoškite aromatingą skystį į dubenį su majonezu. Sumaišykite – majonezas taps gelsvas ir aromatingas. Įmaišykite abrikosų džemą ir plaktą grietinėlę, paragaukite, ar netrūksta druskos, saldumo. Majonezo padažas turėtų būti ganėtinai saldus su švelnia rūgštele. Jo konsistencija – į skystesnę pusę (žr. nuotraukoje) – jei jūsų padažas gavosi pernelyg tirštas (kaip grietinė ar majonezas), praskieskite jį trupučiu verdančio vandens (ir nepamirškite po to patikrinti skonio)
4. Prieš pat patiekiant išimkite vištieną iš sultinio ir rankomis suplėšykite ją pailgomis juostelėmis arba supjaustykite peiliu norimo dydžio gabalėliais (kad juos būtų pagogu svečiams įsidėti iš bendros lėkštės ir valgyti šakute). Sudėliokite vištieną į serviravimo lėkštę ir ant viršaus užpilkite majonezo padažą. Galite pabarstyti kajeno pipirais arba pakepintais migdolų riešutais, papuošti žalumynais. Patiekite su ryžių salotomis arba paskrudinta balta duona bei žaliomis daržo salotomis.
Su 15min skaitytojais savo receptais besidalijanti Nida Degutienė puikiai pažįstama daugybei lietuvių, besidominčių kūrybišku maisto gaminimu namie. Nida rašo populiarų maisto tinklaraštį Nidos receptai, yra išleidusi tris kulinarines knygas „Izraelio virtuvė“ , „Žuvis pasaulio virtuvėse“ ir „Nidos receptai. 10 metų drauge“ o šiuo metu gyvena Australijoje. Kiekvieną savaitę 15min ieškokite naujų Nidos receptų ir įdomių skaitinių apie maistą.
