Nidos receptas: slyvų pyragas, kuriame karaliauja vaisiai, o ne tešla

Vaisių pilnas sodas yra bene ryškiausias mano vaikystės prisiminimas. Kai buvau dar tokia maža, jog rugsėjo pirmoji nerūpėjo nė man, nė mano tėvams, ruduo būdavo tas metas, kai, vos radę laisvesnę minutę, tėvai skubėdavo į kaimą. Skubėdavo, nes reikėdavo padėti seneliams nurinkti derlių, kuris kaip tyčia užderėdavo visas vienu metu. Į talkas susirinkdavo visi giminaičiai ir dar pusė kaimo, kad tik sunokę vaisiai neprapultų...
Nida Degutienė ir jos keptas slyvų pyragas
Nida Degutienė ir jos keptas slyvų pyragas / Nidos Degutienės nuotr.

Iš manęs tada ne tik nebuvo jokios pagalbos, atvirkščiai, greičiausiai painiodavausi po kojomis ir trukdydavau dirbti. Tačiau mano kaimo sodas man visgi išliko prisiminimuose pačių skaniausių obuolių aromatu, it medus saldžiomis kriaušėmis aplipusių šakų mišku, prie serbentų krūmų palinkusių namiškių siluetais, visuomet pilnomis rūsio lentynomis kompotų, uogienių ir įvairiausių pagardų... Gaila, kad ūkis, kuriame, grįžę iš tremties Sibire, dešimtmečius šeimininkavo mano seneliai, vėliau buvo parduotas ir tolesnes vaikystės vasaras leisdavau mieste, ne kaime…

Tačiau šiemet sugalvojau labai ambicingą projektą: pasiryžau bent trumpam sugrįžti į TĄ savo vaikystę. Tiesiog ėmiau ir nuvažiavau į savo kaimą Marijampolės savivaldybėje – Padovinį, kuriame nebuvau buvusi ištisus keturiasdešimt metų... Savo senelio statytą trobą radau iškart – nelabai daug ji ir pasikeitusi, gal tik šiek tiek nublukę geltoni dažai, anuomet švietę iš tolo, prasiskvebdami pro tada dar retas eglaičių, juosusių sodybą, šakas.

Ir tas vyšnios medis ant posūkio dar žaliuoja, pro jį važiuojant imdavo garsiai švilpti mano dėdė, baidydamas špokus taip garsiai, kad aš išsigandusi vos nenukrisdavau nuo jo dviračio rėmo, ant kurio jis mane veždavo. Tikėjausi, kad tai, kas atrodė milžiniško dydžio, žvelgiant vaikiškomis akimis, bus juokingai maža dabar. Juk mano vaikiška vaizduotė aiškiai žinojo, kad ten, už šulinio, kur baigiasi mūsų sodas, yra tas tikrasis pasaulio kraštas, prie kurio per arti priėjus, galima net ir nudardėti į bedugnę...

Ir, mano didžiausiai nuostabai, kaimas netapo nė kiek mažesnis, nei apie jį visuomet galvojau. Sodas, kuriuo visą gyvenimą didžiavosi mano seneliai (net tada, kai jis jau priklausė kitiems) išties begaliniai didelis, medžiai dar labiau suaugę, o nuo užderėjusių ir nenuskintų vaisių gausos nusvirę šakos man pasirodė tarsi iš apokalipsinio filmo kadrų...

Nepažįstu žmonių, kurie dabar šioje sodyboje gyvena, tad mašiną pastačiau šalia vartelių ir nedrąsiai įžengiau į kiemą. Palaukiau, kol iš trobos, iš Mano Vaikystės Namų, kažkas išeis, kad galėčiau paprašyti, jog leistų man akimirką pabūti šiame kieme. Senyva moteris, kuri niekaip nesitikėjo nelaukto svečio, buvo išies miela ir žingeidi. Pasirodo, šį ūkį iš mano senelių įsigijo jos tėvas, o vėliau čia atsikraustė ir visa šeima iš Klaipėdos. Tačiau po šitiek metų čia beliko ji pati su savo neįgalia suaugusia dukra.

O sodas, kuris pasodintas mano senelių rankomis, ir kuris buvo pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis, kasmet vis labiau nyksta... Man kaupėsi ašaros, kai mačiau vyšnias su iki žemės nulinkusiomis šakomis, neatlaikančiomis šiųmečio uogų derliaus, kai žvelgiau į kiemo vidury išstypusią kriaušę, senokai mačiusią šakų genėtojus, į obuoliais apsikrovusias dešimtis obelų (dar ir šiandien būčiau atradusi tą saldinę su pačiais skaniausiais pasaulyje obuoliais!), ant krūmų saulėje džiūstančius taip ir nenuskintus serbentus…

"Tas sodas mums – tarsi kalėjimas", – liūdnai atsiduso suvargusi moteris, pasiguodusi, jog kartu su invalide dukra net žolės nusipjauti jėgų neturi... Ką jau kalbėti apie derlių...

Štai jau kuris laikas negaliu nustoti galvoti apie tą sodą... Todėl šiemet mano ruduo šiek tiek kitoks. Su gaidele nostalgijos. Su skaudančia širdimi dėl kažkur toli, viename mažyčiame kaime taip ir nenuskintų obuolių, slyvų, vyšnių ir kriaušių...

Tačiau gyvenime, matyt, lemta būti pusiausvyrai: tarsi nuspėjusi mano melancholiją, vieną dieną tarpduryje bičiulė pasirodė nešina dėže, pilna saldžių gražuolių slyvų. Iš savo kaimo sodo. Puoselėjamo, prižiūrimo ir labai mylimo. O man nebeliko nieko kito, kaip tik iškepti skanų senovišką slyvų pyragą. Jei jūs, kaip ir aš, mėgstate pyragus, kuriuose pagrindinę rolę vaidina vaisiai, bet ne tešla, tai šis kaip tik jums.

Nidos Degutienės nuotr. /Slyvų pyragas prieš ir po
Nidos Degutienės nuotr. /Slyvų pyragas prieš ir po

Slyvų pyragas

Ingredientai:

tešlai:

  • 250 g miltų;
  • 230 g varškės (rinkitės šlapesnę);
  • 170 g sviesto;
  • 1 arbat. šaukštelis smulkios druskos.

įdarui:

  • 900 g slyvų (geriausia mėlynųjų);
  • 1/2 stiklinės rudojo cukraus;
  • 30 g (nepilna 1/4 stiklinės) miltų ir krakmolo mišinio (per pusę miltų ir krakmolo);
  • 1/2 arbat. šaukšt. kardamono;
  • 1/2 arbat. šaukšt. vanilės ekstrakto;
  • žiupsnis cinamono.

pyrago patepimui:

  • 1 kiaušinis, suplaktas;
  • rudojo stambaus cukraus.

Gaminimas:

1. Visus tešlai skirtus ingredientus sudėkite į didelį dubenį ir labai greitai užminkykite minkštą, prie rankų nelimpančią tešlą. Jei varškė sausesnė, ir tešla nesusiklijuoja, įpilkite apie 1 šaukštą kefyro, pieno arba vandens.

2. Suformuokite iš tešlos rutulį, įsukite į maistinę plėvelę ir palikite pastovėti šaldytuve mažiausiai 2 valandas.

3. Per tą laiką paruoškite slyvų įdarą: išimkite slyvų kauliukus ir supjaustykite jas ketvirčiais. Pabarstykite cukrumi ir prieskoniais. Palikite pastovėti. Prieš pat kepant įmaišykite miltų ir krakmolo mišinį.

4. Atšaldytą tešlą padalinkite į 2 dalis. Vieną iškočiokite labai plonai ir išklokite kepimo formos, skirtos kepti tartas, dugną ir kraštus (23cm skersmens). Supilkite slyvų įdarą, o ant viršaus sudėliokite norimą raštą iš likusios tešlos juostelių (galite viršų uždengti kitu iškočiotu tešlos lakštu, tik prapjaukite keletą ertmių, kad garuotų kepdamas įdaras).

Nidos Degutienės nuotr. /Kepimui paruoštas slyvų pyragas
Nidos Degutienės nuotr. /Kepimui paruoštas slyvų pyragas

5. Padėkite taip paruoštą pyragą į šaldytuvą, kol kais orkaitė (apie 15 min). Prieš pat kepant visą paviršių patepkite kiaušinio plakiniu ir pabarstykite ruduoju cukrumi.

6. Įkaitinkite orkaitę iki 200 C. Kepkite pyragą apie 50 minučių, geriausia žemesnėje orkaitės dalyje, kad iškeptų pyrago apačia. Taip pat, jei jūsų kepimo forma su išimamu dugnu, patarčiau apvynioti visą apačią aliuminio folija, kad kepant neprasiskverbtų sultys ir nepradėtų lašėti. Jei kepant matote, kad viršus ima pernelyg tamsėti, uždenkite pyragą aliuminio folijos lakštu, tačiau netrumpinkite kepimo laiko.

7. Pyragą pilnai atvėsinkite prieš pjaunant, kad įdaras bebūtų pernelyg skystas.

Nidos Degutienės nuotr. /Slyvų pyragas
Nidos Degutienės nuotr. /Slyvų pyragas

Su 15min skaitytojais savo receptais besidalijanti Nida Degutienė puikiai pažįstama daugybei lietuvių, besidominčių kūrybišku maisto gaminimu namie. Nida rašo populiarų maisto tinklaraštį Nidos receptai, yra išleidusi dvi kulinarines knygas „Izraelio virtuvė“ ir „Žuvis pasaulio virtuvėse“. Kiekvieną savaitę 15min ieškokite naujų Nidos receptų ir įdomių skaitinių apie maistą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis