Organinio kavos ūkio kasdienybė – kavos trenerio pasakojime iš kelionės ir darbo Kenijoje

Kaip gyvena kavą auginantys žmonės? Kokia jų kasdienybė? Kaip atrodo jų namai ir ūkiai? Kas juos daro laimingais? Ko jie tikisi ir kuo tiki? Atsakymus į šiuos klausimus iš pirmų lūpų turėjo galimybę sužinoti „Vilnius Coffee Festival“ viešėsiantis kavos treneris Mihkelis Jurimaa.
Kavos ūkyje Kenijoje
Kavos ūkyje Kenijoje / Asmeninio albumo nuotr.

Ypatingosios kavos asociacijos (angl. SCAE – Speciality Coffee Association of Europe) kavos trenerio sertifikatą turintis ir kompanijoje „Paulig“ dirbantis Mihkelis praėjusiais metais keturias savaites praleido Kenijoje, kur susipažino su 15-a kavos ūkių savininkais – kartu dirbo, klausėsi jų istorijų, domėjosi, kas juos džiugina ir kelia iššūkių.

Asmeninio albumo nuotr. /Kavos ūkyje Kenijoje
Asmeninio albumo nuotr. /Kavos ūkyje Kenijoje

Ryžosi gelbėti šeimos kavos ūkį

Baigęs mokyklą, Kenijos gyventojas Davidas nebuvo tikras, ką nori veikti gyvenime – žinojo tik, kad nori būti naudingas žmonėms. Vis tik iš pradžių jis pasuko į marketingą ir dirbdamas kartas nuo karto grįždavo pas tėvus, į šeimos ūkį, ir matė, su kokiomis problemomis dėl žinių ir išteklių trūkumo jie susiduria. Trūko pajamų ir Davido mama net svarstė sunaikinti kavamedžius bei imtis kitokių kultūrų auginimo. Visas vaikystės vasaras kavų plantacijose praleidusiam jaunuoliui tai girdėti buvo skaudu ir jis nusprendė pabandyti išgelbėti šeimos kavos ūkį.

Asmeninio albumo nuotr. /Kavos ūkyje Kenijoje
Asmeninio albumo nuotr. /Kavos ūkyje Kenijoje

Davido ūkį sudaro 4100 kavamedžių, iš kurių – 3500 Ruiru ir 600 Batian kavamedžiai. Šias veisles kavos ūkininkai renkasi, nes jos atsparesnės ligoms, jų nereikia gausiai purkšti nuo kenkėjų. Tai ypatingai aktualu Davidui, kurio ūkis yra visiškai organinis. Toks ūkininkavimas reikalauja papildomų pastangų ir verčia ieškoti kompromisų. „Pavyzdžiui, naudojame tik organines trąšas – mėšlą iš mūsų paties ūkio ir kartais jo trūksta. Didelių iššūkių kelia ir besikeičiantis klimatas. Kartais, kai sezonas vėsesnis, mūsų kavamedžiai bręsta ilgiau, lyginant su kitais ūkiais, kurie gali pasitelkti trąšas ir taip paspartinti augimą“, – Mihkeliui pasakojo jaunas kavos ūkininkas Davidas.

Asmeninio albumo nuotr. /Kavos ūkyje Kenijoje
Asmeninio albumo nuotr. /Kavos ūkyje Kenijoje

Nori kokybės? Turi mokėti ragauti ir vertinti kavą

Davidas iš kitų kavos ūkininkų išsiskiria ir tuo, kad pats užsiima užaugintos kavos pardavimu. Jo manymu, norėdamas kontroliuoti auginamos kavos kokybę, ūkininkas privalo gebėti ragauti ir vertinti paties užaugintą kavą. „Tai leidžia įsitikinti, kad mūsų įdedamos pastangos atsiperka. Praėjusių metų derlius subrandino vidutinio sunkumo, vidutinio rūgštingumo kavą su persiko ir minkšto pamelo skonio natomis. Norėdamas būti sėkmingu kavos gamintoju, privalai žinoti prekę, kurią parduodi“, – pas jį ūkyje viešėjusiam kavos treneriui sakė Davidas. Jis įsitikinęs, jog būtent dėl žinių trūkumo kavos augintojai neįdeda pakankamai pastangų, o kartais persistengia, nes nežino, kodėl tai daro.

Jei kava per daug rūgšti, tai rodo, jog bėdų yra pačiame ūkyje ir būtina pasirūpinti, jog dirva būtų mažiau rūgšti.

„Kenijos kava – viena geriausių pasaulyje. Kai tai pasakoma kavos ūkininkams, kai kurie nebemato prasmės stengtis, tačiau, tik ragaujant jau paruoštos kavos puodelį, galima pasakyti, ar kavamedžiai ir derlius buvo tinkamai prižiūrimi“, – patirtimi su svečiu dalinosi Davidas. Pasak jo, jei ragaujant kavą pastebimi trūkumai, tai reiškia, kad jos apdorojimas sausuoju ar šlapiuoju būdu buvo netinkamai atliktas. Jei kava per daug rūgšti, tai rodo, jog bėdų yra pačiame ūkyje ir būtina pasirūpinti, jog dirva būtų mažiau rūgšti.

Asmeninio albumo nuotr. /Kavos ūkyje Kenijoje
Asmeninio albumo nuotr. /Kavos ūkyje Kenijoje

Specialiai festivaliui – skrudykloje Helsinkyje ruošta kava

Nors estas Mihkel’is taip pat mano, kad Kenijoje užauginama kava – viena geriausių pasaulyje, viešėdamas šioje šalyje jis sunkiai rado tikrai geros, lengvai ar vidutiniškai skrudintos, kavos. „Kolonizuoti Britanijos, mes mieliau ėmėme gerti arbatą ir išmokome ją vertinti. Dabar 92 proc. užauginamos kavos eksportuojama ir prekybos vietose sunkiai pavyktų rasti kavos iš Kenijos, nes šalies prekybininkai nemano, kad už ją gyventojai mokės daugiau“, – sakė Davidas. Vis tik jis išreiškė viltį, jog kavos kultūra Kenijoje taip pat keisis – jauni šalies gyventojai, kurie geria žymiai daugiau kavos, išmoks vertinti pačių užaugintą kavą.

Asmeninio albumo nuotr. /Kavos ūkyje Kenijoje
Asmeninio albumo nuotr. /Kavos ūkyje Kenijoje

Viešėdamas Afrikoje Mihlelis taip pat domėjosi, kuo užsiima kavos ūkininkai, kai kavos sezonas baigiasi. „Dauguma imasi kitų kultūrų auginimo. Puoselėdami organinį ūkį, mes nemažai laiko skiriame piktžolių naikinimui. Tuo pačiu mes atnaujiname ūkį, skiepijame ir genime kavamedžius, siekiant užtikrinti kokybišką derlių. Taip pat ne sezono metu parduodame kavą vietos rinkoje“, – dalinosi Davidas, kurio ūkyje Mihkel’is praleido daugiausiai laiko.

Su Davidu ir kitais kavos ūkininkais „Paulig“ kavos treneris kvies susipažinti iš arčiau jau šį savaitgalį vyksiančiame „Vilnius Coffee Festival“.

Šeštadienį, kovo 7 d., festivalio edukacinėje erdvėje savo pranešime Mihkel’is atskleis, kodėl, nepaisant pasirinkto sunkaus kelio, David’as jaučiasi laimingas, ir kodėl kava, pasak jo, labai naudinga kultūra. Mihkelis su kavos kultūros puoselėtojais ir entuziastais taip pat susitiks „Paulig“ stende, kur kvies išbandyti baristos darbą ir ragauti jo paties „Kulma“ skrudykloje Helsinkyje specialiai festivaliui paruoštos kavos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų