Kol kalbamės su 28-erių Agne ir 26-erių Martynu saulėtą vėlyvą darbo dienos rytą, ties jų kulinarijos studijos durimis vis stabteli ir smalsiai dairosi keli žmonės, o pašnekovai kviečia juos tądien atkeliauti vakarienės (dabar pora jau ruošia ir dienos pietus – red.). Vėliau jie sako, patys besipratinantys prie naujos veiklos, ieškantys, kokie maisto formatai paklausiausi, kokiu metu žmones kviesti – viskas nauja, tačiau ir labai įdomu.
Gali būti, jog šio poros projekto nė nebūtų, jei ne pasiruošimas jų pačių vestuvėms. Pasirodo, užpraeitą vasarą ieškoję, kur užsisakyti šventei maisto, galiausiai jie nutarė viską ruošti patys. Kodėl? Nes, kaip sako Agnė, „esam perfekcionistai, o tai gyvenime ir padeda, ir trukdo...“. Vestuvėms pasiruošti nebuvo taip jau sudėtinga, nes Martynas yra profesionalus virtuvės šefas, o Agnė, Vilniaus dailės akademijoje baigusi dizaino studijas, vėliau vysčiusi nedidelį nuosavą prekės ženklą, visada sukosi aplinkui ir jam padėdavo.
-
Kavos mėgėjų sostinėje laukia visa naujienų puokštė: pamėgtų kavininkų nauji taškai ir net Kavos mokykla
-
Juliana įkūrė „Mamos gardėsius“, kad kepėja mama neliktų bedarbė: dirba kartu ir niekada nesipyksta
-
Vilniuje vėl pakvipo autentiškais kepiniais – atidaryta atnaujinta žydiško maisto kavinė „Beigelių krautuvėlė“
-
Legendinė „Neringa“ atvėrė duris: grįžo „Kijevas“ ir plakta grietinėlė, ateityje – gyva muzika ir šokiai
Netrukus po vestuvių paraginti draugų juodu ėmė rašyti tinklaraštį „2 virėjai“ – įdomūs, nenuobodūs, tačiau ir ne pernelyg sudėtingi receptai, gražios nuotraukos, aktyvus buvimas socialiniuose tinkluose ėmė sparčiai auginti jų sekėjų būrį. O tada – dar vienas žingsnis: prieš praėjusias Kalėdas, kai visi liūdnokai laukėme naminių švenčių mažuose rateliuose, Agnė ir Martynas nutarė pasiūlyti žmonėms šventinių užkandžių rinkinukus.
Sėkmė buvo tokia netikėta, jog jie net negalėjo išpildyti visų užklausų ir, kaip sako Agnė, „tiesiog negalėjome nepasinaudoti tokiu susidomėjimu“. Pasitikrinimais, kiek jų maistas patinka žmonėms, dar tapo ir Valentino diena, Velykos, pora plėšėsi tarp kitų ir šios naujos veiklos, kol galiausiai nutarė visa galva nerti į maisto gaminimą – steigti kulinarijos studiją „2 virėjai“ ir išbandyti savo jėgas būtent maitinimo versle.
Agnė ir Martynas kalba papildydami vienas kitą, tačiau darbus jie pasiskirstę gana griežtai – kelerius metus samdomu šefu dirbęs Martynas yra atsakingas už maisto gaminimą, produktų užsakymą, Agnė užsiima saldžiaisiais gaminiais, o dar jai tenka rūpintis maisto nuotraukomis, komunikacija, kaip juokauja, „nuobodžiu sąskaitų išrašymu“ ir kitais vadybiniais reikalais. Tiesa, kai imasi maisto dėžučių ruošimo ar priima užsakymą paruošti maistą kokiam nors renginiui, abu kartu gamina iki išnaktų, o kartais pagalbine darbininke tampa ir Martyno mama.
Jei ne karantinas ir renginių viduje apribojimai, „2 virėjai“ mielai kviestų į jaukios savo studijos vidų, kur jie suplanavę maisto gaminimo pamokas, uždarus renginius ir vakarienes, abu viliasi, jog neilgai trukus tai ir bus galima daryti. O kol kas jie dirba kaip mažytė kavinė ir kviečia svečius vėlyvųjų savaitgalio pusryčių, darbo dienomis – pietų ir vakarienės, nuo darbų ilsisi tik pirmadieniais.
Maistas studijoje „2 virėjai“ panašus, kokiu galima pasigrožėti ar panorus ir pasigaminti pagal receptą jų tinklaraštyje. Kaip sako Agnė, „tai kokybiškas comfort food, tačiau ne kugelis.
Jis estetiškas, su tam tikrais restoraniniais akcentais“. Paklaustas, kokie patiekalai yra jo „arkliukas“, Martynas sako, kad negalėtų išskirti nei patiekalo, nei produkto – jam patinka gaminti ir iš mėsos, ir iš žuvies, jungti receptus, realizuoti į galvą šovusias idėjas, tiesa, kiek mažiau limpa kepiniai ir desertai, „nemėgstu aš tų miltų...“, prisipažįsta šefas.
Tačiau ką begamintų, jis itin mėgaujasi tuo, jog nuosavame versle yra visiškai atsakingas dėl to, ką, kaip ir iš ko gaminti, kai dirbant samdomą darbą neretai tekdavo pildyti kitų fantazijas, daryti kompromisus...
Beje, tai, kad taps virėju, Martynas nusprendė anksti – nuo dešimtos klasės derino vidurinį mokslą ir profesines virėjo specialybės studijas. O apie dar ankstesnį susidomėjimą kulinarija liudija vaikystės nuotrauka, kurioje mažylis Martynas verda sagų sriubą ir maitina meškiną. „Pamenu, kaip kepdavau tėvams omletus... Ir ko tik aš neprisigalvodavau. Tačiau tėvai valgė ir išgyveno“, – juokiasi jis.
Į nedidukės, vos 35 km. m kulinarijos studijos įrengimą, su kuriuo pagelbėjo interjero dizainerė Dovilė Sakevičė, pora metė visas savo santaupas, tačiau sako dėl to nedvejoję. „Aišku, dabar, jau dirbant, ta baimė dar aplanko, bet jei nepabandysim, nežinosim, kaip sektųsi. Nebijom nei sėkmės, nei nesėkmės, norim patirties, pamokos. Net jei liksim mažiukai, jei greit nebus poros studijų ar kitos plėtros, nėra ko čia gėdytis. Neturim ambicijos ką nors išstumti iš rinkos ar panašiai. Jaučiam, kad jau turim nedidelį ištikimų klientų ratą, susidraugavome su jais dar nuo lapkritį gamintų maisto rinkinių dėžučių ir labai džiugina, kad žmonės vėl grįžta“, – sako Agnė.
Dar vienas tikslas, kurį jie su Martynu sau kelia – maitinti žmones ne tik skaniai, maistą patiekti gražiai, bet ir dosniai. Kartu aptariame tuos restoranus, po vakarienės kuriuose žmonės traukia „normaliai pavalgyti“ į kokį greitojo maisto tašką ar grįžę namo naršo šaldytuvą. „Mūsų vėlyvųjų pusryčių dėžutė (kol kas jų ruošimą „2 virėjai“ sustabdė – red.) skirta dviem, tačiau realiai gali pavalgyti ir trys žmonės. Vadovaujamės nuostata, kad gal jau tegul žmogus persivalgo, negu vėliau sakytų, kad trūko maisto. Labai stengiamės galvoti apie vartotoją – kad žmonės liktų visiškai patenkinti“, – teigia Agnė.
Savaitgalio proga Martynas ir Agnė dalijasi vienu iš jų tinklaraščio receptų:
Kopūstų blyneliai su BBQ padažu, žolelėmis ir dukkah
Kopūstų blynelių tėvyne laikoma Japonija. Ten toks patiekalas yra vadinamas okonomiyaki, tai išvertus į lietuvių kalbą reikštų „pagaminta tai, kas tau patinka“. Būtent pavadinimas atspindi begalybes tokio tipo blynų variacijų. Nors šiuose blyneliuose beveik visuomet vyrauja kopūstai, tačiau net ir pačioje Japonijoje jie ruošiami pasitelkiant skirtingus papildomus ingredientus.
Mes pristatome jums visiškai lengvą variantą be mėsos, kuris tikrai paprastai pagaminamas. O svarbiausia, šie blynai išties yra sotūs, tad puikiai tiks pietums ar net vakarienei.
Šį kartą Japonijos įkvėptą blynelį sumaišysime ne tik su amerikietišku naminiu BBQ padažu, bet ir egiptietišku prieskonių mišiniu dukkah. Šis mišinys (arba kaip mes mieliau sakome, pabarstukas) gali tapti jūsų nuolatos turimu ir cinkelį kiekvienam patiekalui suteikiančiu ingredientu. Traškus, kvapnus bei aromatingas!
Ingredientai (2 porcijoms):
(gaminimo laikas – 45 min.)
kopūstų blynams:
- 500 g kopūsto;
- 2 kiaušiniai;
- 50 g miltų;
- druskos.
dukkah:
- 50 g graikinių riešutų;
- 50 g migdolų;
- 5 g kalendros sėklų;
- 3 g kumino sėklų;
- 15 g juodųjų sezamo sėklų;
- druskos.
patiekimui:
- BBQ padažo;
- grietinės;
- smulkiai kapotų žolelių.
Gaminimas:
Kopūstų blynai:
1. Kopūstą susmulkiname, sudedame į dubenį. Įmušame kiaušinius, pagardiname druska.
2. Į kopūstų masę supilame miltus. Gerai išmaišome.
3. Suformuojame blynus. Tai padaryti galima rankomis arba kopūstų masę dedant į žiedą ir suspaudžiant. Vieno suformuoto blyno svoris – 200 g.
4. Į įkaitintą keptuvę įpilame šlakelį aliejaus. Ant aukštos temperatūros iš abiejų pusių gerai apkepiname blynus. Tuomet juos ištraukiame iš keptuvės, dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepame iki 200 °C laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 13 minučių.
Dukkah:
1. Visus ingredientus, išskyrus druską, apskrudiname sausoje keptuvėje. Kai švelniai paruduos, nuimame nuo kaitros, atvėsiname ir vėliau sudedame į elektrinį smulkintuvą. Susmulkiname iki trupinių.
2. Į paruoštus trupinius dedame žiupsnį druskos. Išmaišome.
Patiekimas:
Į lėkštę dedame kopūstų blynelį. Jį pagardiname BBQ padažu, grietine bei smulkiai kapotomis mėgstamomis žolelėmis. Ant viršaus pabarstome dukkah prieskonių mišinio.
