Į kai kuriuos šių klausimų atsakyti šiandien vis dar sunku, bet dalį jų gastronomijos ir sveikatos tyrinėtojai jau įveikė.
Knygos autorės įsitikinusios, jei šventoji Hildegarda gyventų šiandien, greičiausiai vadovautų ne dviem vienuolynams prie Reino upės, o jų tinklui, taip pat socialiniuose tinkluose ją sektų milijonai.
Pažintinė gastronominė knyga apie viduramžių vienuolę, mistikę, žolininkę ir šviesuolę šv. Hildegardą Bingenietę suteikia progą susipažinti su jos puoselėtos sveikos mitybos principais iš gamtos, suteikiančiais tikro džiaugsmo virtuvėje.
Knygoje pagal 4 metų laikus lietuvių autorių pateikiami sveikatinantys Hildegardos receptai daugiau augaliniai, bet esama ir vertingos mėsos rekomendacijų (ėrienos, jautienos, vištienos ir pan. Mėsa, anot jos, turėtų būti gyvulių, kurie ėda žolę ir šieną, be to, nėra turėję daug palikuonių).
Taip pat patariama vengti blogai išvirto ir žalio maisto, nes šis gali pakenkti kūnui, kaip ir per šalti ar per karšti valgiai bei gėrimai. Tiesa, išimtis taikoma česnakui ir salotoms, valgomoms su citrinos ar vyno acto sultimis.
Žinant, kad Europoje tuo metu dar nei bulvių, nei pomidorų ar kukurūzų nebuvo, o pasninko metu vienuoliai valgydavo du kartus per dieną – vidurdienį ir vakare (kol dar šviesu), esama panašumo į šiandien taip sparčiai populiarėjantį protarpinį badavimą. Tad kviečiame pasižvalgyti, ką vertėtų valgyti ir ko ne, remiantis viduramžių virtuve.
Kokie patarimai pusryčiams?
Prieš juos valgant, remiantis šv. Hildegarda Bingeniete, derėtų pakramtyti pankolio (vienuolė pankolį laikė visų žolių karaliumi, suteikiančiu gerą sveikatą), taip užsitikrinsite geresnį virškinimą ir atgaivinsite burnos kvapą.
Pirmą kartą valgyti vokiečių abatė rekomenduotų vėlyvą rytmetį, prieš pat vidurdienį ar vidury dienos (tik ligoniai galėtų valgyti anksčiau, kad įgytų jėgų).
Na, o kalbant apie pusryčių pasirinkimus, geriausia, kad vyrautų šiltas, skrandį sušildantis, maistas. Tiktų ir paskrudinta speltos duona, ir speltos kava su pankolių arbata, taip pat – košė su džiovintais vaisiais.
Kas nauja ir negirdėta vienuolės virtuvėje?
O gi tai, kad gerti vandenį nėra sveika. Ji tikina, kad geriau jį maišyti su sultimis ir paruošti žolelių (šalavijų, rožių žiedlapių, pankolių) arbatą, taip pat verčiau rinktis šaltinio vandenį ir juo skiesti vaisių sultis. Prie naudingų gėrimų minimas vynas (gastronomijos tyrinėtojai sako, kad viduramžiais tai buvęs vienas populiariausių gėrimų, nes vienuolynai buvę apsupti vynuogynų).
Istorijos ir gastronomijos entuziastė, knygų „Karalienės Bonos virtuvė“, „Ponios Smetonienės virtuvė“, o dabar jau ir viena iš „Džiaugsmo virtuvė. Metai pagal šventąją Hildegardą“ autorė Jolita Bernotienė, paklausta, pagal kurią iš aprašytų virtuvių gyvena pati, pripažįsta, kad jau kuris laikas pirmenybę teikia šventajai Hildegardai.
Argumentai, jos teigimu, labai žemiški – gaminti pagal jos receptus lengva, patiekalai vos iš kelių ingredientų. Taigi, ne tik gaminti, bet ir sutaupyti paprasta. Net į parduotuvę dabar rečiau reikia, mat, augaliniai patiekalai gardinami prieskoninėmis žolelėmis.
Autorė juokauja, kad jai dabar į miško pievą reikia dažniau nei į prekybos centrą. Pašnekovė jau dabar nekantrauja, kada pradės augti šviežios dilgelės, o kai kurias prieskonines žoleles sako auginsianti balkone.
Nors nemažai šv. H.Bingenietės sveiko gyvenimo nurodymų ir patarimų atrodo išmintingi, tačiau esama dalykų, į kuriuos šiandien reikėtų žvelgti atsargiai arba bent jau su gero humoro doze.
Kaip antai, kad maistą į sveiką ir nesveiką skirsčiusi vokiečių vienuolė „virtuvės nuodais“ vadino ungurį, antieną, žirnius, braškes, riebią mėsą, agurkus, žąsieną, mėlynes, šeivamedžio uogas, kopūstus, svogūnų laiškus, lęšius, grybus, persikus, slyvas, soras, žalią maistą, lyną, plekšnę, kiaulieną, baltų kviečių miltus, dešrą.
Labiausiai iš maisto produktų Hildegarda vertino speltą, valgomuosius kaštonus, pankolius ir avinžirnius.
Na, o labiausiai iš maisto produktų Hildegarda vertino speltą, valgomuosius kaštonus, pankolius ir avinžirnius. Spelta, anot jos, kūną ir kraują daro sveiką ir suteikia džiaugsmingą požiūrį į gyvenimą. Tinkami žmogaus mitybai jai atrodė ir karvės pieno sviestas su grietinėle, tiesa, ožkos pienas ir sūris kur kas tinkamesni. Vertingais laikė saulėgrąžų ir moliūgų sėklų aliejus, tačiau alyvuogių aliejų ragino naudoti tik gydymo tikslais.
Ypatingą dėmesį vienuolė skyrė prieskoniams, išleistoje knygoje jiems skiriama daug dėmesio, jau vien ko verta vieta apie džiaugsmo prieskonius!
Prie sveikatai naudingų šv.Hildegarda priskyrė mėtą, kietį, dilgėlę, pipirinę, pankolį, šaltmėtę, levandą, aguoną, muskatą, kuminą, gvazdikėlius, petražoles, čiobrelį, bitkrėslę, šalaviją, kraujažolę, saldymedžio šaknį, rūtą, juozažolę, cinamoną.
Vienuolė aprašė virš 200 augalų, bet knygos autorės atrinko 28 (po 7 kiekvienam metų laikui).Tuos, kurie auga ir Lietuvos daržuose, pievose, miškuose, kad skaitytojai galėtų pritaikyti juos savo virtuvėje.
Idėja parašyti knygą apie šventosios Hildegardos mokymus gimė gamtos mokslų daktarei Onutei Grigaitei. Ji ne vienerius metus nešiojosi šią mintį, o susipažinusi su J.Bernotiene ir perskaičiusi jos knygas „Karalienės Bonos virtuvė“ bei „Ponios Smetonienės virtuvė“ ėmė kalbinti imtis naujos temos.
Kaip sako J.Bernotienė, šventoji Hildegarda artima tapo ne iš karto: „Pradžioje pasirodė, jog devyni šimtmečiai – per ilgas intervalas istoriją papasakoti šiuolaikiškai. Abejojau, ar šventosios gyvenimas ir mokymas bus aktualūs dabarčiai. Vis dėlto šventoji Hildegarda nedavė ramybės, informacija pati mane surasdavo, ir taip diena po dienos viduramžių vienuolė tapo vis artimesnė, o jos idėjos prisipildė prasmės.“
Aktuali ši knyga pasirodė ir leidyklos „Aukso žuvys“ skaitytojams. Pažintinis gastronominis Jolitos Bernotienės ir Onutės Grigaitės kūrinys „Džiaugsmo virtuvė“ tapo perkamiausia šių metų knyga. Lieka tik ją skaityti ir svarstyti, kas būtent – vienuolės receptai ar jos asmenybė – patraukė savo pusėn Lietuvos skaitytoja.
Na, o kad nepritrūktumėte džiaugsmo ir kitų gerų emocijų, jaučiame pareigą pasidalinti „Džiaugsmo sausainių“ pagal šv. Hildegardą receptu. Jei tikėsime autore, juos valgant reguliariai padaugėja džiaugsmo ir pozityvumo.
Sausainių ingredientai:
- 300 g minkšto sviesto;
- 300 g rudojo cukraus;
- 4 kiaušinių;
- ¼ šaukštelio druskos;
- 1 ½ puodelio miltų (geriausiai speltos, viso grūdo, miltų);
- 1 šaukštelis cinamono;
- 1 šaukštelis malto muskato riešuto;
- 10 g maltų migdolų;
- 10 g maltų gvazdikėlių.
Gaminimas:
1. Išsukite sviestą, medų ir kiaušinius iki vientisos masės. Kitame inde sumaišykite sausus ingredientus. Jų viduryje padaryti duobutę, į kurią supilkite skystus produktus ir viską gerai išminkykite.
2. Tešlą atvėsinkite šaldytuve ir formuokite graikinio riešuto dydžio rutulėlius. Kepkite 180 laipsnių orkaitėje apie 25 minutes.
3. Suaugusiems per dieną rekomenduojami 5, vaikams 3 sausainiai (muskato riešuto patariama nepadauginti). Skanaus!
