Nenustebkit, jei keliaujant rasit vis kitokį paeljos variantą – patiekalas kilęs iš tų laikų, kaip ir pica, kai dedami tokie produktai, kurie tuo metu bėgiojo tvarte ar augo darže, todėl kiekvienas Valensijos kaimas turi savo paeljos receptą.
Nepaisant visų geriausių restoranų – pati skaniausia paelja gaunasi pas vietinius namuose. Kai gaminama už namo įrengtoje laužavietėje, kai receptas nugludintas mažiausiai trijų kartų virtuvėse ir į patiekalą įdedama daug meilės.
Jei pavyks pakliūti pas ką nors į svečius, niekada nesisiūlykit padėti gaminti šitą patiekalą. Šeimoje jau seniausiai bus pasiskirstytos pareigos ir vienas žmogus bus atsakingas už ugnį, o kitas – už paeljos gaminimą, todėl jūsų pagalba tik trukdys.
Taip pat niekada nesakykit, kad mes panašų patiekalą irgi turim, ir nepradėkit pasakoti apie plovą. Ne, čia ne tas pats patiekalas, tai du skirtingi patiekalai, ir valensijiečiui apie paelją komentuokit tik gerai arba nieko.
Dar vienas įdomus faktas – paelją gamina tik vyrai. Ši tradicija atėjusi iš tų laikų, kai moteris vežė visus namų darbus ant savo pečių ir sekmadienio pietūs būdavo tas laikas, kai gaminti imdavosi vyrai, o moterys tuo metu galėdavo prisėsti ir pasikalbėti tarpusavyje.
Dar vienas privalomas įprotis – vietiniai prie paeljos gaminimo būtinai turi susiginčyti. Nors yra vienas atsakingas už paeljos gaminimą, visada atsiras kitas giminaitis, kuris būtinai turės paaiškinti, kad gaminama ne taip, ir reikia gaminti kitaip. Gaunasi mini spektaklis – dar vienas ingridientas patiekalo gamyboje.
Kai kuriuose namuose pagaminus patiekalą, paeljos keptuvė dedama tiesiai ant stalo ir pasiėmus šaukštus valgoma tiesiai iš jos. Skaniausia paeljos dalis vietiniams – prikepę ryžiai prie paeljos dugno (ispaniškai socarrat).
Labai dažnai turistai Valensijos centre klausia, kur valgyti paelją. Jei norite gražių vaizdų pasivaikščioti pavalgius, važiuokite į prie Valensijos esančius kaimelius, El Saler, El Palmar ir El Perellonet. Būtinai rezervuokit restoraną, nes norinčių bus daug, šitie kaimeliai garsėja ryžių patiekalais ir apsupti labai gražios gamtos, išsidėstę tarp Viduržemio jūros ir Albuferos ežero, kuriame galima paplaukioti valtimis arba pasivaikščioti pliaže.
Jei nenorit eiti iš Valensijos miesto, paeikit nors kilometrą nuo centro ir lįskit į bet kurį barą – restoraną, kuriame daug vietinių, savaitgaliais ir ketvirtadienį ten garantuotai bus tiekiama paelja.
Paelja gaminama didelėje keptuvėje – kuri irgi vadinama paelja. Dažnai iš restorano salės matosi virtuvė – jei joje matote paeljos indą – jau geras ženklas, paelja bus šviežiai pagaminta. Venkit vietų, kur jums sako, kad paelja dviems bus už 20 min, tai reiškia, kad gaminama bus iš šaldyto mišinio, ir patiekalas bus labai nutolęs nuo realybės.
Dar viena nerašyta taisyklė – paelja yra pietų patiekalas, neieškokit šito patiekalo vakarienei. Ispanijoje pietų metas restoranuose yra nuo 13:30 iki 16:30val. Nei anksčiau, nei vėliau pavalgyti būtent paeljos negausit. Jei restoranas siūlo paelją visos dienos metu – valgysit turistinį hibridą.
Taip kad nepatingėkit paeiti toliau nuo centro ir paieškoti vietinio baro -restorano, kuris neblizgės grožiu, bet kuriame dirbs jau antra ar trečia šeimos karta ir paelja bus tik ką pagaminta ir nugludinta iki tobulumo.
Gero viešnagės Valensijos regione ir skanaus!
O norintiems pasigaminti paelją savo namuose, štai receptas.
Pirmiausia, reikia turėti didelę plačią keptuvę, ir tokią viryklę arba ugniavietę, kad ugnis apimtų visą keptuvės plotą.
Paeljai reikės:
- 350 g apvalių ryžių,
- 400 g triušienos,
- 600 g vištienos,
- 1 pomidoro,
- 150 g žalių šparaginių pupelių,
- 150 g baltų didelių pupelių (ispaniškai -garrofó),
- 3 šaukštų alyvuogių aliejaus,
- Šaukštelio saldžiosios paprikos miltelių,
- Žiupsnelio šafrano,
- Vandens (vanduo skaičiuojamas pagal ryžių kiekį, santykiu 1/3), vandenį galima pakeisti sultiniu,
- Druskos.
Gaminimas:
Į keptuvę pilame aliejų ir žiupsnelį druskos, kai įkaista, dedame vištieną, ir jai truputį apkepus, įdedame triušieną. Viską maišom, kad gerai apkeptų.
Tada įdedame abiejų rūšių pupeles ir saldžiuosius pipirus, ir kepam maišydami. Įdedame sutarkuotą pomidorą ir vėl išmaišom.
Pilam vandenį, užvirinam, sumažinam ugnį ir verdam apie 20 min.Tada įdedam šafraną ir beriame ryžius. Ryžiai pilami kryžiaus forma ir lėtai išsklaidomi. Įdedam dar druskos, jei trūksta. 10 min. verdamame ant stiprios ugnies ir 10 min – ant silpnos ugnies.
Ryžiai jokiu būdu nemaišomi. Jei turite, baigiant virti, ant ryžių uždėkite rozmarino šakelę.
Štai jums ir Ispanija ant jūsų stalo!
