Gide po didelę, natūralios šviesos pilną erdvę, kuri vėlyvą trečiadienio rytą dūzgė nuo paskutiniųjų pasiruošimo darbų, tapo šio turgaus vadovė Rūta Chadasevičiūtė.
Ketvirtadienį atsiveriančiame „Paupio turguje“ lankytojai ras 16 maisto gamintojų, 5 maisto parduotuvėles ir 3 barus. Dalis vardų puikiai pažįstami, kiti visiškai nauji, bet kuriami restoranų versle – Lietuvoje ar užsienyje – patyrusių žaidėjų.
Parduotuvėlės koncentruojasi vienoje turgaus erdvės stikliniu stogu pusėje, kitą užima maisto gamintojai, o visas „Paupio turgaus“ centras skirtas sėdimoms vietoms. „Kai tik bus galima, tikimės, kad svečiai čia mielai prisės, bendraus, vėliau ketiname vykdyti ir laikiną prekybą savaitgaliais, jau suplanuoti ir renginiai, įvairios atrakcijos, susijusios su gastronomine tema“, – pasakoja R.Chadasevičiūtė.
Skirtingai nei dažnoje panašioje vietoje, naujame turguje stengtasi derinti labai skirtingas sėdėjimo vietas, čia rikiuojasi ir aukšti staliukai, ir lounge krėslai, ir patogios sofutės erkeriuose.
Pagal sėdimų vietų skaičių tai bus viena didžiausių maisto halių Lietuvoje.
Naujojo turgaus viduje iš viso įrengta apie 300 sėdimų vietų, o lauke jų dar 150. Tad kai tik neliks jokių ribojimų, čia iš viso galės vienu metu pavalgyti puspenkto šimto žmonių ir, kaip sako pašnekovė, pagal šį kriterijų tai bus viena didžiausių maisto halių Lietuvoje.
Ir pažįstami, ir nauji vardai
„Paupio turgaus“ parduotuvėlių rinkinį sudaro tokie taškai, kaip „Žuvies paštas“, „Itališko skonio gurmanai“, „Ekomarket“, „Kraitė“ bei „Shmotas“. Pastarieji du pavadinimai galbūt mažiau girdėti, tad, kaip paaiškina turgaus vadovė, „Kraitė“ yra ūkininkų kooperatyvo, iki šiol prekiavusio turgeliuose, pirmoji stacionari vieta. O „Shmote“ bus prekiaujama šviežia importine mėsa, skirta steikams, bei vynu.
Anot R.Chadasevičiūtės, realiai šiame parduotuvėlių penketuke bus galima susirinkti visą maisto produktų krepšelį – nuo šviežios mėsos, žuvies iki vaisių, daržovių ir gurmaniškų produktų.
„Sugamour“ turguje veiks ir kaip desertų parduotuvė, ir kaip maitinimo vieta. Dar vienas maitinimą ir parduotuvės veiklą derinsiantis taškas bus „okayum“ – viena vertus, tai bus ir salotų, sulčių baras, tačiau bus galima įsigyti ir BBQ pusgaminių namams. Ši vieta ketina bendradarbiauti su čia pat įsikūrusiu „Ekomarket“ – bus gaminama iš ten pristatomų šviežių gėrybių. „Tai bus gražus bendradarbiavimo pavyzdys“, – sako pašnekovė.
Su trimis taškais turguje susijusi pati „Darnu Group“. Tai „Burna House“, skirta modernesnei, tačiau kartu ne pernelyg rafinuotai lietuviškai virtuvei (čia bus ir cepelinų, tačiau kiek įdomesnių!), taip pat „Lipskio alinė“, pavadinta praeityje žinomo alkoholinių gėrimų bravorų steigėjo ir savininko Iljos Lipskio garbei.
Alinė pretenduoja būti susitikimų vieta, kur bus ir daug craftinio lietuviško, ir visame pasaulyje žinomų aludarių alaus, gėrimų geografija drieksis nuo Belgijos iki JAV, o alaus bus 170–180 rūšių. „Lipskio alinė“ penktadieniais ir šeštadieniais bus ilgiausiai – net iki 2 val. nakties – dirbsianti turgaus vieta. Trečioji koncerno įmonių grupei priklausanti vieta bus centrinis turgaus baras su plačiu gėrimų pasirinkimu – nuo kavos ir limonadų iki kokteilių, alaus bei vyno.
„Paupio turguje“ jau rytoj bus galima ragauti patiekalų ir iš tokių jau pažįstamų vietų, kaip „Burger Kiosk“, „La Paella“, „Bebro blyninė“, „Ramenas ir pagaliukai“, „Peri Peri“, „Wraperia Suppa Kebs“, „Bola“, „Chačapuri bistro“. Vilios ir naujokai „Sparkling Ocean“, „Wokout“, „Yakitori“, „Wasabi“, „Mollusca“.
Naujas, erdvus populiarios kepyklos taškas
Viename turgaus kampe lankytojai ras ir didelę žinomos kepyklos „Druska, Miltai ir Vanduo“ erdvę, kaip sakė R.Chadasevičiūtė, jie bus „individualūs, nepriklausomi, su savu darbo laiku“. Čia bus galima rasti ir skanios raugo duonos, ir daugybę saldžių bei nesaldžių kepinių, netrukus suplanuotas vėlyvųjų pusryčių startas, o ilgainiui – net ir vakarienės. Kol kas kepykla dirbs nuo 9 iki 16 val., o vėliau darbo laikas bus ilginamas.
Turime ir didelių, ir mažų žaidėjų maitinimo versle, ir visiškai naujų, ir jau gerai pažįstamų vardų, turinčių savo klientų ratą.
„Turguje išties turime ir didelių, ir mažų žaidėjų maitinimo versle. Čia svečiai ras ir visiškai naujų, ir jau gerai pažįstamų vardų, jau turinčių savo klientų ratą. Manau, kai atsidarai vien tik su naujokais, patikimumo ir traukos gali ir neturėti. Tuo tarpu manome, kad mūsų (restoranų ir barų – red. past.) miksas yra gana sveikas, patikimas ir keliantis susidomėjimą“, – įsitikinusi R.Chadasevičiūtė.
Puošybai – šviesa, menas ir galybė augalų
Įspūdingą turgaus interjerą sukūrė architektūros studija „Plazma“, o paskutinį štrichą jam suteikė menininkas Jurgis Tarabilda, specialiai pakviestas ištapyti vienos iš sienų.
Akį traukia ir neįtikėtina augalų gausa, kaip sako turgaus vadovė, tai irgi labai svarbi erdvės, jos puošybos dalis, kone neįtikėtina, jog absoliučiai visi jie yra gyvi – skaičiuojama apie 1300 vienetų augalų, kuriais kasdien rūpinsis už tai atsakingi žmonės.
Į kokį lankytojų srautą orientuojamasi? Pasak turgaus direktorės, pirmiausia mąstoma apie vietos gyventojus ir Paupio lankytojus, kurių bent jau savaitgaliais čia yra neįtikėtinai daug. „Žinoma, tikimės ne tik vietinės auditorijos – gyventojų, sugrįžtančių biurų darbuotojų, tačiau ir lankytojų iš Užupio, Markučių, Senamiesčio, Naujamiesčio, Rasų. Kita vertus, šis objektas masyvus, tad akivaizdu, jog laukiame ir žmonių iš tolimesnių rajonų, be abejo, ateityje – ir turistų“, – viziją dėstė pašnekovė ir pridūrė, jog atsiveriama „su ambicija neužsidaryti“ ir pristatyti tautiečiams kitokią turgaus koncepciją – turgų, ne kaip prekystalius, bet kaip vietą, kur vyksta ne tik prekyba, bet ir bendravimas, keitimasis idėjomis.
„Paupio turgaus“ parduotuvės darbo dienomis veiks nuo 11 iki 20 val., šeštadieniais nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais nuo 10 iki 18 val., restoranai pirmadienį–ketvirtadienį veiks nuo 11 iki 21 val. penktadienį–šeštadienį nuo 10 iki 22 val., sekmadienį nuo 10 iki 22 val.