Migdolais kvepiantys marcipanai daug kam pirmiausia asocijuojasi su lauktuvėmis iš Rygos. Galbūt dėl to, kad kaimyninė Latvija istoriškai yra artimesnė Vokietijai, o pastaroji dažnai siejama su šiais migdoliniais skanėstais.
Tiesa, Vokietija greičiausiai nėra tikroji marcipanų gimtinė ir jų šaknų reikia ieškoti toli Rytuose, iš kur šiuos saldžius gardėsius pargabeno kryžiuočiai. Prabangiu saldumynu prieš šimtmečius galėjo mėgautis tik aukštuomenė. Laimei, dabar jie prieinami visiems, nors aukštos kokybės produktas iki šiol nėra pigus.
Parduotuvėse galima rasti įvairiose šalyse pagamintų ir nevienodos kokybės marcipanų.
Štai prancūzai juos gamina iš maltų migdolų ir cukraus sirupo. Kai kur cukrus keičiamas medumi, o kai kurios konditerijos įmonės vietoj migdolų miltų naudoja pigesnę sojų pastą. Jei pasiryžote pasigaminti savų marcipanų, produktų sąskaita taupyti neapsimoka. Tiesa, kai kuriuos ingredientus galima keisti kitais. Pavyzdžiui, nenorintys dėti kiaušinio baltymo jį gali pakeisti kukurūzų sirupu.
Kaip valgyti:
Marcipanų pastą galima paversti viliojančiomis saldžiomis figūrėlėmis ar tortų bei keksiukų papuošimais, šokoladu aplietais saldainiais ar kakavoje, kokosų drožlėse apvoliotais rutuliukais. Migdolų ir cukraus masė gali tapti sausainių pagrindu ar pyragų įdaru.
Ingredientai:
- 180 g miltelinio cukraus;
- 80 g migdolų miltų ar smulkintų migdolų;
- 1 kiaušinio baltymas;
- 1 arbat. šaukšt. migdolų ekstrakto;
- ½ arbat. šaukšt. rožių vandens (nebūtinai).
Gaminimas:
1. Į virtuvės kombainą (su S formos peiliu) supilkite migdolų miltus, cukrų ir viską gerai sumaišykite.
2. Įpilkite ekstrakto, rožių vandens ir įmuškite kiaušinio baltymą. Viską maišykite, kol masė bus pakankamai kieta. Jei pasta pernelyg minkšta ir lipni, įberkite dar miltų ir cukraus.
3. Jei nenaudojate iškart, marcipanų pastą suvyniokite į maistinę plėvelę ir dėkite į šaldytuvą. Šaltai laikoma ji sukietės, todėl prieš naudojant reiks šiek tiek palaikyti kambario temperatūroje. Šaldytuve tokia marcipanų masė gali stovėti apie mėnesį.
