„Tiramisu tėvu“ pramintas R. Linguanotto mirė Italijoje po ilgos kovos su nenustatytomis ligomis.
Garsusis konditerijos šefas kulinarijos klasika tapusį tiramisu desertą sukūrė praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pradžioje, dirbdamas „Alle Beccherie“ – garsiame restorane Trevizo mieste, Šiaurės Italijoje.
Saldus skanėstas turi keletą kilmės istorijų, įskaitant vieną, kurioje sakoma, kad R. Linguanotto netyčia įmetė maskarponės į dubenį su cukrumi ir kiaušiniais.
Pasak vietinių, B. Linguanotto kavos skonio deserto receptą ištobulino padedamas Albos di Pillo-Campeol, restorano „Alle Beccherie“ savininko Ado Campeolio žmonos. Ji esą vėliau į desertą įdėjo espresso kavoje mirkytus damų pirštelius.
Pagamintas tik iš šešių ingredientų – kiaušinių, damų pirštelių, cukraus, maskarponės, kavos ir kakavos – iš pradžių desertas buvo pakrikštytas „Tirame Sù“, ką išvertus reiškia „paimk mane“.
Žurnalistas Gigi Padovani, kartu su žmona Clara parašę knygą „Tiramisù“, prisimena: „Netrukus tas desertas tapo pagrindiniu „Le Beccherie“ patiekalu. Jis būdavo patiekiamas ant apvalaus padėklo su kavoje suvilgytais piršteliais ir dviem sluoksniais grietinėlės bei maskarponės.
Po kelerių metų, 1983 m., tiramisu receptas pirmą kartą buvo paskelbtas Trevizo gastronomijos žurnale. Tada „Le Beccherie“ nuvežė jį į Veneciją. Nuo 1990-ųjų desertas išgarsėjo visur.“
Pranešama, kad R. Linguanotto buvo populiarus tarp savo kolegų, nepaisant to, kad buvo drovus ir santūrus. Prieš grįždamas namo į gimtąjį Venetą, jis keletą metų praleido dirbdamas užsienyje.
Pagerbdamas R. Linguanotto, Veneto regiono gubernatorius Luca Zaia sakė: „Šiandien tiramisu yra kulinarinio meistriškumo pavyzdys, pripažintas visame pasaulyje. Tokią jo sėkmę lėmė ir [R. Linguanotto], kaip konditerijos šefo, meistriškumas ir noras, kad mūsų Venecijos delikatesas būtų unikalus ir nepakartojamas, išskirtinis tarp nacionalinių ir tarptautinių desertų.“
Pagarbą velioniui šefui atidavė ir Francesco Redi, Tiramisù pasaulio taurės organizatorius. Jis sakė: „Mes jį prisimename su meile ir tuo mielumu, kuris jį visada lydėjo. Jis ir jo šeima palaikė mus nuo pat pradžių ir esame jam dėkingi, nes be jo išradimo šis pasaulinis tiramisu mylėtojų judėjimas neegzistuotų“.
