Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog keksiukus iškepti itin paprasta sumaišome, sukrečiam tešlą, kepam, valgom. Tačiau jei kada iškepėt kietus keksiukus ar pradžioje jie iškilo, vėliau bejėgiškai subliūško, puikiai žinot, kad kažką darėt ne taip.
Tad prieš pereinant prie recepto – keli svarbūs patarimai, kurie galioja kepant bet kokius keksiukus, ne tik šiuos.
Patarimas Nr. 1: Sviestas ar aliejus? Jei daug kepate, puikiai žinote, kad jei kepinyje kaip riebalai dalyvauja aliejus, galutinis rezultatas bus drėgnesnis, minkštesnis. Taip yra dėl to, kad kambario temperatūroje aliejus nekietėja. Kepiniai su sviestu būna kiek standesni, ne tokie purūs, nes skanėstui atvėsus, jo sudėtyje esantis sviestas sukietėja. Kita vertus, kepiniai su sviestu dažniausiai yra skanesni... Tad ką naudoti keksiukams? Geras variantas – dėti pusę kiekio aliejaus, pusę sviesto. Vienas ingredientas ir bus dėl minkštumo, o kitas – dėl skonio.
Patarimas Nr. 2: Maišom, bet nepermaišom! Keksiukų tešla maišoma pagal klasikinę formulę – atskirai sumaišomi šlapieji ingredientai, atskirai – sausieji, tada vienas ir kitas mišinys sujungiami. Štai čia nepatyrę kepėjai daro klaidą – maišo tešlą greitai, įnirtingai, o tai lemia, kad keksiukai išeina kieti. Keksiukų tešlos jokiu būdu negalima permaišyti – dirbti reikia lengvais, apvaliais judesiais, vis užkabinant mišinio nuo dugno.