Pirkėjui Tomui sunkiau sekėsi apibūdinti ekologišką maistą: „Tiesą pasakius, nė neįsivaizduoju. Man atrodo, kad ekologiškas maistas užaugintas geriausiomis sąlygomis, gyvūnėliai džiaugiasi, augdami geroje aplinkoje, todėl ir mokame už tokį maistą daugiau. Jis sveikesnis, nes geriau pagamintas ir vartodami tokį maistą jaučiamės geresniais žmonėmis“. O studentas Jurgis pirmiausia prisiminė grūdus: „Na, tai – visokie javainiai, grūdai, kuriuos valgyti sveika. Tai – kokybiškas maistas, kuris suteikia daug energijos, gerina gyvenimo kokybę. Kai vartoji tokį maistą, gerėja aplinka, kurioje gyveni ir pats gerėji, nes toks maistas pagamintas atsakingai, su darbuotojais sąžiningai atsiskaitoma. Valgyti ekologišką maistą madinga, kieta...“
Tokios pirmosios mintys apie ekologišką maistą kyla žmonėms, užkluptiems prekybos centre. Panašiai mąsto ir likusi Lietuvos gyventojų dalis.
Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ ir ekologiškų maisto produktų gamintojų „AUGA group“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad pusė Lietuvos gyventojų ekologišku maistu laiko giminaičių, pažįstamų ar ūkininkų daržuose užaugintą maistą. 40 proc. žmonių įsitikinę, kad ekologiškas maistas yra tas pats, kas „bio“, „natūralus“, „genetiškai nemodifikuotas“ maistas. Ar esame teisūs? Pasirodo, ne.
Kas iš tikrųjų yra ekologiškas maistas?
Pasak ekologiško maisto ekspertų, ekologiškas – tai pirmiausia švarus maistas, užaugintas nenaudojant jokios chemijos, rūpinantis ir tausojant gamtą. Ekologiškos produkcijos augintojų ir gamintojų statusą suteikia Viešoji įstaiga „Ekoagros“.
„Ekoagros“ nurodo, kad ekologiškam maistui auginti tinkama tik švari, patikrinta žemė, naudojamos specialios sėklos, natūralios trąšos, augalai prižiūrimi tam tikru būdu, specialia technika, visame auginimo procese užtikrinama gamtos apsauga. Ekologiškumo reikalavimus atitinkantys ūkiai gauna oficialų sertifikatą ir ženklą, kuriuo žymima ekologiška produkcija.
Lietuvoje yra 2 ekologišką maistą patvirtinantys ženklai. Tarptautinis – iš žvaigždučių sudarytas lapas žaliame fone ir nacionalinis – ovalas su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“.
Lietuvos gyventojai pažįsta ekologiškos produkcijos ženklus – tarptautinį žino 59 proc. gyventojų, o nacionalinį – net 73 procentai. Tačiau ar jais vadovaujasi rinkdamiesi ekologišką maistą parduotuvėse? Tyrimas rodo, kad tik 45 proc. gyventojų ženklinimą sieja su iš tikrųjų ekologiška produkcija.
„Šiuo metu didžiausias iššūkis mums yra ne tik užauginti švarią produkciją, bet ir padėti žmonėms suprasti, kas yra ekologiškas maistas ir kad galima pasitikėti ekologiškais gamintojais. Žmonės nori maisto užauginto be chemikalų, jiems svarbu, kaip maistas auga. Ir nors mes tampam vis sąmoningesniais, dar labai svarbu šviesti vartotojus ekologijos klausimais ir didinti pasitikėjimą ekologiškais ūkiais bei jų gaminama produkcija. Mes savo laukus žymime apie ekologinį ūkį įspėjamosiomis lentelėmis. Kiekvienas gali pamatyti, kur ir kaip auga mūsų produkcija. Diegiame inovacijas ir kuriame naujas technologijas, klausomės, kaip pirkėjai vertina produktus, reaguojame, kad būtume verti pasitikėjimo“, – sako ekologiško maisto gamintojų „AUGA group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius.
Ar ekologiškas maistas naudingesnis sveikatai?
Remiantis minėtu visuomenės nuomonės tyrimu, 76 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad ekologiškas maistas naudingas sveikatai. 22 proc. teigia, kad ekologiškas maistas nesukelia alergijos, o 17 proc. mano, kad šis maistas naudingas ir reikalingas vaikams.
Pasak gydytojos dietologės Žanos Antonovos, moksliniais tyrimais įrodyta, kad ekologiškas maistas turi šiek tiek daugiau tam tikrų maistinių medžiagų, lyginant su neekologišku maistu, tačiau šis maistingųjų medžiagų skirtumas ekologiškame maiste neturi įtakos geresnei žmonių sveikatai.
„Mes negalime teigti, kad ekologiškame maiste užfiksuotas nežymiai didesnis maistinių medžiagų kiekis susijęs su geresne žmonių sveikata“, – teigė ji ir pridūrė, – Kalbant apie ekologišką produkciją, reikšmės organizmui turi būtent ekologiškas jo auginimo būdas: nenaudojamos cheminės trąšos, jokių pesticidų, nenaudojami genetiškai modifikuoti organizmai, maistas turi mažiau sintetinių maisto priedų, dažiklių. Be to, ekologiškas maistas auginamas tausojant gamtą, nesukeliant tiek žalos aplinkai“.
Jei produktas bus ekologiškas, tačiau prisotintas druskos, jis nebus naudingas organizmui
Dietologė teigė, kad ekologiškas maistas, ypač daržovės ir vaisiai, naudingesni tik tuo atveju, jei vartojami su luobele, mat daržovių ir vaisių luobelė turi daugiausiai maistinių medžiagų ir skaidulų, kurios teigiamai veikia organizmą, suteikia sotumo jausmą, reguliuoja virškinimo trakto veiklą. „Sveikam žmogui nerekomenduotume lupti ekologiškų vaisių ir daržovių, jei šių luobelė valgoma. Geriau ekologiškas bulves, morkas, burokėlius, kitas daržoves virti nenuluptus. Tačiau neekologiško produkto luobelėje gali likti pesticidų, todėl jų nuplauti nepakaks, kai kuriuos reiktų ir nulupti, pavyzdžiui, dedant citrinos griežinėlį į arbatą, būtina citrinos odelę nulupti“, – pataria dietologė.
Ž.Antonova priminė, kad ekologiškas maistas nebūtinai pasitarnaus sveikatai, jei rinksimės mažo maistingumo, tačiau ekologiškus produktus. „Svarbu atkreipti dėmesį į produktų maistingumo deklaraciją. Jei produktas bus ekologiškas, tačiau prisotintas druskos, jis nebus naudingas organizmui“, – teigė ji.
Ekologiški produktai per brangūs?
Kas antras Lietuvos gyventojas ekologiškus maisto produktus įsigyja bent kartą per mėnesį, penktadalis – bent kartą per savaitę. Pagrindinė priežastis nepirkti ekologiškų produktų – didelė jų kaina. Taip teigė 58 proc. gyventojų. 42 proc. teigė neperkantys ekologiško maisto dėl to, kad jų užsiaugina patys arba užaugina artimieji, 18 proc. nepasitiki pardavėjais, panašiai tiek nepasitiki gamintojais.
„Pasiūlyti visiems prieinamų ekologiškų produktų – nemenkas iššūkis. Tai galima padaryti tik ūkininkaujant inovatyviai, taikant modernias technologijas. Mes galime rinkai pateikti produkcijos, kurios kaina būtų tik 20-40 procentų didesnė nei neekologiškos produkcijos ir didelė žmonių dalis sutiktų tiek mokėti už švarų maistą, bet produkcijos kaina priklauso ne tik nuo gamybos, bet ir nuo pirkėjų ir prekybininkų valios“, – teigia K.Juščius.
Dauguma gyventojų ekologiškus produktus perka turguje 61 proc., 33 proc. prekybos centruose, 26 proc. tiesiai iš ūkininko. Dažniausiai perkamos ekologiškos daržovės (85 proc.), pieno produktai (59 proc). Kiek mažiau gyventojų pirmenybę teikia ekologiškiems vaisiams, kiaušiniams ir mėsai.
