Apie besikeičiančias tendencijas plačiau papasakojo populiarių Klaipėdos restoranų „Momo Grill“ ir „Monai“ šefas Vytautas Samavičius ir alaus someljė Jonas Lingys.
Vilioja alaus įvairovė
2008-aisiais geriausiu Lietuvos šefu pripažintas V.Samanavičius turi didelę patirtį – jis ne tik kasdien vaišina dviejų populiarių uostamiesčio restoranų svečius, bet ir kelerius metus stažavosi geriausiame pasaulyje pripažintame restorane „Noma“.
Šefas pasakoja jau prieš kurį laiką pastebėjęs, kad lietuvių įpročiai tampa vis panašesni į vakariečių. Pavyzdžiui, vis dažniau jie prie mėgstamo patiekalo linkę paragauti ne vyno, bet alaus.
„Šiandien alaus pasiūla smarkiai išaugusi, yra daug didesnė alaus įvairovė. Platesnis asortimentas vilioja žmones paragauti, todėl alaus jie užsisako vis dažniau“, – sako V. Samanavičius.
Jo teigimu, alaus taurė restorano svečio rankose atrodo ne ką mažiau elegantiškai nei, pavyzdžiui, vyno: „Alų mūsų restoranų svečiai gurkšnoja valgydami mėgstamus patiekalus, užsisakydami alaus nebesijaučia „buitiški“ – gerdami jį iš taurių atrodo elegantiškai. Specialios alui skirtos taurės ne tik kuria įspūdį, bet ir padeda gėrimo savybėms atsiskleisti. Savo restorano svečiams siūlome įvairių rūšių alaus. Dalis jų tinka kasdienai, dalis – skirtingoms progoms pažymėti.“
Alus – populiariausias gėrimas
Panašaus požiūrio laikosi ir „Švyturio“ alaus someljė Jonas Lingys. Jis pasakoja, kad pasaulyje alaus kultūra ėmė klestėti prieš kelis dešimtmečius, nuo tada Vakaruose alus – kone populiariausias gėrimas.
Alaus istorija yra dar senesnė nei vyno, ir žmonėms darosi įdomu ją išgirsti.
„Praėjusiame amžiuje, aštuntame dešimtmetyje, alaus kultūroje prasidėjo tikras renesansas. Jo ištakos yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tada pasikeitė požiūris į alų – atsirado daugiau, įvairesnių jo rūšių. Ši banga netruko nuvilnyti iki Vakarų Europos, o vėliau ėmė keliauti Rytų link. Išimtis yra Jungtinė Karalystė – ten visuomet buvo galima rasti įdomesnio alaus“, – pasakoja J.Lingys.
Pasak jo, šiandien alaus kultūra įsišaknija ir Lietuvoje: „Mes taip pat skiriame vis daugiau dėmesio alui, norime apie jį daugiau sužinoti, geriau išmanyti, galų gale, rinktis iš platesnės pasiūlos. Lietuviai keičiasi ir sparčiai siekia to lygio, kurį jau pasiekė Vakarų Europa. Be to, ne tik sekame tendencijas, bet ir esame linkę pristatyti savo alaus kultūrą, nebijome jos rodyti pasauliui, improvizuoti.“
J.Lingys sako, kad anksčiau žmonės galvojo, kad valgant tinka gerti tik vyną. Tačiau ši nuomonė keičiasi – vis dažniau lietuviai renkasi valgydami gurkšnoti alų. „Imame suprasti, kad alus – dar įdomesnis gėrimas, nes gaminamas iš kelių ingredientų, turi daugiau poskonių, kvapų. Alaus istorija yra dar senesnė nei vyno, ir žmonėms darosi įdomu ją išgirsti. Lietuviai įsitikina, kad alus – rafinuoto skonio, elegantiškas gėrimas“, – tikina ekspertas.
„Švyturio“ someljė antrina šefui V. Samanavičiui: „Labiausiai stereotipus keičia graži alaus taurė. Anksčiau, kai alų buvo įprasta pilstyti į masyvius bokalus, žmonėms atrodė, kad jį geria vien būrai, o gerti iš taurių tinka tik moterims. Tačiau kai pilstyti alų į taures tapo įprasta, žmonių požiūris pasikeitė“.
