Kaip pastebi 9 restoranų tinklą valdančios įmonės „Burokėlis ir krapas“ vadovė Odeta Bložienė, šiais metais visuotinis žmonių sugrįžimas į didžiuosius miestus buvo kiek vėlesnis nei paprastai – viskas dėl neįprastai karšto rugpjūčio. „Anksčiau didesnį srautą pajusdavome jau rugpjūčio vidury, o šiemet sugrįžimo iki pat rugsėjo nesijuto. Rugsėjo 1-oji, žinoma, buvo išskirtinė, kaip sakau, tai tarsi restoranų Kalėdos. Kita vertus, tai tik viena diena, tad lūkesčius prognozuoti kol kas sunku. Bet kokiu atveju, šiemet vasara baigėsi kiek prasčiau, nei tikėtasi, tai faktas“, – sako ji.
Neraminančių faktorių trejetukas
Prognozių, tarp kurių nuskamba ir didelės ekonominės krizės galimybė, fone, O.Bložienė išskiria tris restoranų savininkams nerimą keliančius dalykus.
Pirmasis jų – komunalinių mokesčių išlaidos, tad, kiek įmanoma, stengiamasi priemonių imtis jau dabar. „Tai ir restoranų darbo laiko korekcijos, ir elektros taupymas reguliuojant apšvietimą, įrengimų optimizavimas bei senos įrangos atsisakymas, kai kur išjungėme elektrines krosnis. Taip pat galvojame apie įvairias inovacijas, tarkime, galbūt šildyti patalpas panaudojant krosnių skleidžiamą šilumą, žinoma, tam reikia investicijų. Visos šios priemonės yra darbų sąraše, jų imamės, nes siekiame bent jau išlaikyti panašias sąnaudas, kaip anksčiau, kad tik jos nebūtų didesnės“, – pasakojo ji.
Antrasis nerimą keliantis faktorius – minimalaus darbo užmokesčio didinimas. „Per metus atlyginimai jau išaugo apie 20 proc. Tad minimalaus darbo užmokesčio didinimas dar labiau atlyginimus, tad ir išlaidas verslui, išaugins. Pagaliau trečias dalykas – 21 proc. PVM grąžinimas atsisakant lengvatinio. O juk lengvatinis PVM buvo skirtas kaip priemonė, kad restoranai galėtų grąžinti susikaupusias skolas VMI, „Sodrai“, paskolos kabo dar metams į priekį, tad PVM grąžinimas iki 21 proc. šiuo metu būtų itin ne laiku. Juk jokia paslaptis, kad sumažintas PVM padidino apyvartas, dalis verslo išskaidrėjo būtent dėl mažesnių mokesčių. Neatmesčiau, kad vėl grąžinus PVM iki 21 proc. dalis mažesnių verslų, ypač regionuose, vėl bus priversti grįžti į šešėlį“, – sakė pašnekovė.
Derybos ir nuolatinis rūpestis, kaip susispausti
O.Bložienė teigė, jog ne tik paprastus pirkėjus parduotuvėse, bet ir restoranų savininkus kylančios žaliavų kainos priverčia išpūsti akis. Pagrindiniai jos vadovaujamos įmonės tiekėjai iš Italijos taip pat atsiunčia vis didesnius produktų įkainius.
Iš tiesų įtampa yra tokia didelė, kad kasdien galvoji, kaip susispausti.
„Vyksta nuolatinės derybos, alternatyvų paieškos, kartais jau pastebime, kad ir gamintojai aukoja kokybę. Kalbamės ir su vietiniais tiekėjais Lietuvoje, ieškome mažesnių... Tai nesibaigiantis procesas. Juk restoranai tikrai negali didinti kainų 30-50 proc. Jos mūsų restoranuose per metus kilo apie 15 proc. Iš tiesų įtampa yra tokia didelė, kad kasdien galvoji, kaip susispausti. Šiuo metu turime virš 150 darbuotojų, o ateitis atrodo miglota, išlaikyti tiek darbo vietų brangstančioje aplinkoje labai sudėtinga. Kiekviena diena yra kova, bet tikime, kad svečiai mus palaikys. Mums dabartiniu laikotarpiu svarbu išgyventi, grąžinti paskolas, o ilgesnėje perspektyvoje tikimės, jog pasikeis aplinkybės“, – reziumavo „Burokėlis ir krapas“ vadovė.
Sėkminga vasara pajūryje ir taupymas rudenį
45 kavines visoje Lietuvoje valdančio tinklo „Vero Cafe“ bendraturtė ir direktorė Laima Vėželienė net prasidėjus rudeniui vis dar geru žodžiu mini vasarą pajūryje – ten veikiančioms kavinėms tie 3 mėnesiai buvo sėkmingi. „Kaip aš sakau, Klaipėdos regionas turi net 3 mėnesius Kalėdų“, – su šypsena sakė ji ir pridūrė, kad atostogaudami žmonės akivaizdžiai atsipalaiduoja, lengviau leidžia pinigus, nori pasilepinti.
Kita vertus, prasidėjęs ruduo liudija apie kiek kitokias tendencijas – įsijungia taupymo režimas, o dar didesnį žmonių atsargumą, nenorą išlaidauti lemia informacijos apie galimą recesiją srautas. Be to, anot pašnekovės, akivaizdu, jog dalis žmonių vis dar liko dirbti namuose per nuotolį, tad jiems nėra aktualu keliauti į kavinę kavos.
Mūsų kavinėse, veikiančiose miestų centruose, senamiesčiuose, labai justi, jog esame likę be turistų.
„Šiuos metus mes vertinsime lygindami, ar grįžtame į 2019-ųjų, ikipandeminių metų, tendencijas. Kol kas dar sunku pasakyti, ar taip bus. Manau, jei sugrįžtume bent į 80 proc. tų metų lygio, jau būtų gerai. Nė neslėpsiu, mūsų kavinėse, veikiančiose miestų centruose, senamiesčiuose, labai justi, jog esame likę be turistų. Ne tik anglakalbių, bet ir baltarusių, ukrainiečių, kurie taip pat leisdavo pas mus pinigus“, – tvirtino pašnekovė.
Brangstančios sąnaudos veda į nežinomybę
Anot jos, jau minėtas vartotojų įsibaiminimas lemia tai, kad nors, tarkime, kavinėje per dieną čekių išmušama panašiai tiek pat kaip anksčiau, sumos mažesnės, žmonės taupo ir išleidžia mažiau.
Metų pradžioje labai brango pienas, lygiai taip pat dabar brangsta kava – ir ne tik kaip žaliava, tačiau ir jos logistika.
„Karšta vasara lėmė tai, kad daug sąnaudų „suvalgė“ įjungti kondicionieriai, nors ir stengėmės juos kiek įmanoma reguliuoti. Pakilo pragyvenimo išlaidos, tad norėdami išlaikyti nuolatinius darbuotojus kėlėme algas. Metų pradžioje labai brango pienas, lygiai taip pat dabar brangsta kava – ir ne tik kaip žaliava, tačiau ir jos logistika, tad kavos savikaina dabar maždaug dviguba, palyginus, kokia buvo anksčiau. Visos šios sudedamosios veda į nežinomybę“, – teigė L.Vėželienė.
Paklausta, apie sprendimus, kurių galbūt įmonė ėmėsi ar imsis, kad sumažintų energijos sunaudojimo kaštus, ji teigė, jog daugelis smulkmenų jau anksčiau buvo peržiūrėtos. „Taip, susižiūrėjome kondicionierius, kurie tikrai labai siurbia elektros energiją, tačiau, tarkim, kavos aparatų nakčiai neišjungiame. Darėmės analizę, akivaizdu, jog įrangos išjunginėjimas nepadaro didelės įtakos sutaupymui – kol išjungtas aparatas vėliau įkais, jis tos energijos ir vėl paims daug. Tačiau ieškome sprendimų, deramės, kaip pereiti į žaliąją energetiką. Bėda tik ta, kad iš 45 taškų patys turime sutartis su elektros tiekėjais gal 10-yje, kitur turime sutartis su patalpų savininkais“, – teigė kavinių tinklo bendraturtė.
