Vos tik ji įkėlė Karoliniškėse rastų paberžiukų fotografijas socialiniuose tinkluose su prieraišu „aš tai jau grybauju, kaip visad“, pasipylė smagios internautų reakcijos: vieni sveikino, kiti nuo šio pomėgio koduotis liepė, suprask, ji visur tik tuos grybus matanti.
Bet iš vyraujančios nuotaikos tapo akivaizdu, kad grybai visų išlaukti: juk praeitą sezoną pasidžiaugti dorai taip ir nepavyko.
Pavedžioti šunų prie močiutės namų išėjusi J.Janušienė grybų aptiko ten pat, kaip ir praėjusį sezoną. Ant veja apaugusio kalnelio, atokiau nuo pagrindinės gatvės.
Įprastai juos moteris pasakojo renkanti miške, bet po praėjusiųjų metų sėkmės, kai vienoje vietoje aptiko virš septyniasdešimt paberžiukų, vis keliauja patikrinti pirmųjų grybų pamėgtos augimvietės.
Tiesa, dalintis radybų laime jai dažnai tenka ir su čia pat gyvenančiais: „Praėjusiais metais aptikau ant savo grybų kalnelio vietinį vyrą keturiom ropojantį ir į maikę grybus kraunantį.
Nepasididžiavau, priėjusi pasiteiravau, ką ponas ant mano kalnelio veikia. O jis visai nesutrikęs atsakė, kad renka grybus, ir ėmė rodyti savo laimikį. Tai net ir po jo vizito grybų dar liko“, – vietinėmis mikrorajono aktualijomis dalijosi vilnietė, kuriai net ir po to pavyko dar devynis grybus surasti.
Jurgitą labiausiai papiktino, kad įsibrovėlis samanas kilnojo ir dar visai mažyčius grybus kaip kokius spuogus iš samanų išspaudinėjo.
„Vieta dosni, žinoma, nėra labai gerai, kad ji mieste, nes grybas panašiai kaip kempinė, visa, kas purvina ir kenksminga, į save sugeria. Mieste geriau jų nerinkti, bet, kai užeini keliasdešimt, kaip atsispirti?“ – praėjusiųjų metų sėkmę prisiminė pašnekovė.
Paklausta, koks gi likimas ištiks rastą grybų pulką, J.Janušienė atviravo, kad juos galima džiovinti, nors jie ir kepti, ir virti tinkami.
