Reserva, Reserve ir Riserve: kada galima pasitikėti?
Eksperto teigimu, pirmas labai svarbus momentas, jeigu norime išsirinkti kokybišką vyną - ant etiketės nurodyti derliaus metai, regionas su apeliacija, vynuogių veislė arba kitokia klasifikacija, priklausomai nuo to, kokios jos yra priimtos atskirose šalyse. Pavyzdžiui, Ispanijoje tai bus vyno išlaikymą nurodančios apeliacijos - Crianza, Reserva ir Gran Reserva, kurios rodys, kad vynas jau bus kokybiškesnis.
Antras momentas – vyno kaina, ir vienareikšmiškai brangesnis vynas yra geresnis. Tik nebūtinai brangesnis mums turi patikti. „Skanu ir brangu nėra lygu. Žmonių skoniai yra skirtingi ir kiekvienas turėtų ieškoti to, kas jam patinka labiausiai“,- pabrėžia pašnekovas.
Tačiau nors geresnis vynas dažniausiai bus brangesnis, someljė perspėja, kad gali būti ir spekuliacijų.
„Užrašų galime pamatyti įvairiausių - Reserva, Riserva ir netgi Riserve. Ispanijos klasifikacijoje yra Reserva, kuri yra nustatyta ir patvirtinta įstatymais. Italijoje tai rašosi Riserva, kas irgi yra nustatyta kvalifikacijose. Visur kitur, ypač Naujajame Pasaulyje, tai nereglamentuojama ir vyndarys ant savo vyno, kuris jam atrodo geresnis, gali tiesiog imti ir užrašyti Rezerva. Žmonėms dažniausiai tai kels asociacijas, kad vynas galbūt yra kažkiek brandintas ąžuole ir ilgiau išlaikytas, taigi lyg ir geresnis. Bet taip yra tik Naujajame Pasaulyje, Europoje tuo nespekuliuojama ir kiekvienas regionas čia turi savo tvarką“,- vyno pasaulio peripetijas atskleidė A. Darasevičius.
Nėra gerų ar prastų vynuogių
Kartais tenka išgirsti, kai žmonės vieną ar kitą vynuogių veislę apibūdina kaip gera, o kitą – kaip prasta. Kiek tame yra tiesos? Anot Lietuvos Someljė Asociacijos prezidento, tai mūsų klaidingas įsitikinimas.
„Pasakyti, kad kažkokia vynuogių veislė yra gera arba bloga, yra neteisinga iš principo. Nes tame pačiame Riochos regione gali būti labai geras Tempranillo vynas, o gali būti ir blogai padarytas ar net pasenęs butelyje, praradęs skonį ir netgi netinkamas vartoti. Todėl čia yra labai daug skirtingų elementų ir negalima sakyti, kad kažkokia uoga yra blogesnė“.
Pašnekovo teigimu, mes galime išskirti tauresnes uogas, iš kurių lengva padaryti geros arba aukštos kokybės vyną. Pavyzdžiui, Cabernet Sauvignon arba Chardonnay yra gan lengva auginti. O Pinot Noir, burgundiškas raudonas vynuoges, auginti tikrai sunku. Todėl šis vynas, jeigu kas ryžtasi jį gaminti, gaunasi brangus.
Ant etiketės nurodyta vynuogių veislė, anot A.Darasevičiaus, mums yra ženklas, kokio vyno galime tikėtis. Tai tema, kur labai reikia pasigilinti pačiam. Be to, vynas labai retai kada būna gaminamas iš vienos veislės vynuogių, net jei ji nurodyta ant butelio. Europoje gali būti 80 proc., o Naujajame Pasaulyje - 70 proc. o visa kita papildyta kitomis vynuogių veislėmis“,- išduoda ekspertas.
Europa parduoda vyno stilių, Naujasis Pasaulis – vynuogių veisles
Kalbant apie vynuogių veisles, A.Darasevičius išskiria pagrindinį skirtumą tarp Europos ir Naujojo Pasaulio vyno.
„Europoje mes vyną perkame pagal vyno stilių ir regioną. Perkame Burgundiją, perkame Bordo (Bordeaux), Ribera del Duero, Chianti, Brunello di Montalcino, Amarone, Mozelį. Neperkame uogų. O Naujasis Pasaulis – Čilė, Argentina – pardavinėja uogas. Naujasis Pasaulis pradėjo šį vynuogių veislių pardavimą, nes jiems reikėjo ieškoti kažkokio identiteto, kad galėtų įsitvirtinti pasaulinėje rinkoje. Kas yra, pavyzdžiui, Limari slėnis? Niekas nežino. Bet visi žino kas yra Bordo (Bordeaux) arba Burgundija. Todėl Naujasis Pasaulis prisistato su vynuogių veislėmis ir mes dabar žinome, kad Čilės Cabernet Sauvignon arba Merlot yra toks. Ir visai nebesvarbu, kuriame regione jis pagamintas, nes jis beveik visada bus vienodas arba labai panašaus stiliaus“,- aiškina someljė.
Tačiau, anot pašnekovo, Naujajame Pasaulyje pamažu atsiranda regionai ir apeliacijos. Čilėje jau yra DO, o tose apeliacijose yra komunos arba atskiri vynuogynai. JAV, Australija ir Pietų Afrika taip pat turi savas apeliacijas. Tad renkantis Naujojo Pasaulio vyną rekomenduojama ant etiketės ieškoti nurodyto regiono. Kuo jis bus mažesnis, tuo bus charakteringesnis vynas.
A.Darasevičius juokauja, kad žmonės apie vyną dažniausiai sprendžia pagal vienintelį kriterijų – skanu arba neskanu, patinka ar nepatinka. Tuo tarpu someljė vertina visiškai kitaip. „Mes negalvojame, ar mums tai patinka. Mes galvojame, kaip tas vynas yra sudėtas: koks jo kvapas, ar jis švarus, ar jis tvarkingas, ar neturi kažkokių pašalinių klaidų, padarytų gamybos metu. Ar jo poskonis ilgas, ar jo skonis ilgai išliekantis, kokie taninai, ar jie sunokę, kaip jie balansuoja su rūgštimi ir t.t. Mes negalvojame, ar mums skanu, ar neskanu, kada vertiname kažkokį vyną. Mes sakome: tas vynas yra toks, toks ir toks. Toliau jau žmogus sprendžia, ar jam tai patinka ar nepatinka“,- vyno vertinimo kriterijus atskleidžia ekspertas.
Už kiek galima nusipirkti gerą vyną?
Paklaustas, nuo kiek prasideda gero vyno kaina, pašnekovas pataria pirmiausia apsispręsti, kas jums yra geras vynas ir kiek jūs jam galite skirti pinigų. Jeigu galite skirti 10 eurų, už tiek ir ieškokite paties geriausio, tokio, kuris jums patiks labiausiai. Jeigu kada pabandysite vyną už 20 eurų, pamatysite, kad jo koncentracija, poskonio ilgumas, paties vyno intensyvumas daug stipresnis. Nusipirkus vyną už 50 eurų, taip pat gali būti akivaizdus skirtumas. Bet jeigu pirksite už 100, 200 arba už 300 eurų, didelio skirtumo gali nebesijausti, tiktai niuansai ir mažos detalės, kurios kažkur gali pasirodyti ir atsiskleisti laikui bėgant.
Anot A.Darasevičiaus, pastebėti šiuos skirtumus nereikia ypatingų sugebėjimų, tereikia noro. Tam reikia vyną ragauti, būti su juo, bandyti suprasti ir negalvoti, kad aš kažko nesugebu. Reikia tik norėti ir turėti daugiau polėkio.
