Prancūzijos virtuvės „popiežiumi“ vadinamo P.Bocuse'o inicijuota „Nouvelle Cuisine“ revoliucija 8-ajame dešimtmetyje sukrėtė maisto pasaulį ir sukūrė šefo-garsenybės idėją.
Prancūzijos virtuvės „popiežiumi“ vadinamo P.Bocuse'o inicijuota „Nouvelle Cuisine“ (naujosios virtuvės) revoliucija 8-ajame dešimtmetyje sukrėtė maisto pasaulį ir sukūrė šefo-garsenybės idėją.
„Ponas Polis buvo Prancūzija. Mus paliko gurmanų „popiežius“, – „Twitter“ paskyroje rašė ministras Gerardas Collombas, pridūręs, kad virėjas mirė po ilgos kovos su Parkinsono liga.
Tautos, kuri didžiuodamasi save vadina plakančia gastronomijos širdimi, milžinas P.Bocuse'as buvo vienintelis Prancūzijos šefas, daugiau kaip keturis dešimtmečius išlaikęs maisto biblijos „Michelin“ trijų žvaigždučių įvertinimą.
Jo imperijos širdis „L'Auberge de Collonges au Mont D'Or“, tėvo įsteigta kaimo užeiga prie Liono pietryčių Prancūzijoje, trimis žvaigždutėmis buvo apdovanota 1965 m. ir niekada nė vienos neprarado.
Mylėjo maistą, vyną ir moteris
„Poną Polį“ su „Michelin“ konkuruojantis leidinys „Gault-Millau“ 1989 m. pavadino „amžiaus šefu“, ir šį titulą jam 2011 m. vėl suteikė Amerikos kulinarijos institutas.
1926 m. gimęs šeimoje, kur virėjų būta nuo 1765 m., P.Bocuse'as vos 16 tapo mokiniu ir ilgainiui tapo vyno, maisto ir moterų mylėtoju.
Tvirtas tradicijų saugotojas ir išradėjas keleto savo firminių patiekalų restorane „Auberge“ nekeitė ne vieną dešimtmetį. Tarp tokių patiekalų – ešerys su tešlos pluta ir juodųjų triufelių sriuba, kurią 1975 m. jis sukūrė Prancūzijos prezidentui Valery Giscardui d'Estaingui, o šis jį įšventino Garbės legiono komandoru.
Jis miegojo kambaryje, kur ir gimė, bei sugebėjo išlaikyti santykius su žmona Raymonde ir mažiausiai dviem meilužėmis.
„Myliu moteris, o mes šiomis dienomis gyvename pernelyg ilgai, kad visą gyvenimą praleistume su viena“, – dienraščiui „The Daily Telegraph“ 2005 m. pasakojo jis.
Kartu su leidiniu „Gault-Millau“ P.Bocuse'as tapo „Nouvelle Cuisine“ varomąja jėga, kurios esmė tirštus padažus pakeisti itin gaiviais ingredientais ir estetika.
„Tai buvo tikra revoliucija, – teigė prancūzas maisto kritikas Francois Simonas. – Jie sukūrė koncepciją, kuri atsirado kaip tik reikiamu metu – tuomet, kai gastronomija buvo pradėjusi tapti šiek tiek nuobodi, o tiršti padažai buvo visai nepatrauklūs“.