Iš tiesų tik nedidelę sūrių dalį valgome jų nepaveikus jokiems mikroorganizmams, rašo BonApetit.com – pavyzdžiui, tai populiarusis mocarelos sūris arba rikota (kurią gal net labiau derėtų vadinti varške). Tačiau absoliuti dauguma sūrių, nuo pačių žymiausių iki visiškai vietinių, yra paveikti mikroorganizmų. Būtent jie per tam tikrą laiką suteikia sūriui skonį, tekstūrą ir visas kitas savybes, už kurias yra vertinami. Žinoma, sūrininkai labai griežtai kontroliuoja, kokie tie mikroorganizmai, kokioje terpėje ir kiek laiko jiems bus leista veikti pieno produktą, kad jis taptų tokiu, kokiu norima, kad taptų.
Visai kitas reikalas, kai sūris netikėtai pasidengia pelėsiu jau namų šaldytuve – visų pirma, mes nežinome, koks tiksliai tai pelėsis, kaip jis pakeitė sūrio savybes. Laimė, kad daugelis pelėsio rūšių, sako sūrininkai, mūsų nei susargdins, nei nužudys (nors yra ir akivaizdžiai vengtinų, pavyzdžiui, tokių kaip juosvai-žalsvu pūku pasirodantis mikroorganizmas Aspergillus niger ir keletas kitų).
Ir vis tik, net ir žinant, kad apipelijęs sūris nesukels jokios ligos bei entuziastingai mėgstant pelėsinį sūrį, kodėl tokio šviežiai apipelijusio vis tiek nesinori valgyti?
Apipelijęs sūris visų pirma nesimpatiškas grynai iš estetinės pusės, vien tai gali tapti argumentu jį išmesti – ne vienas esam patyręs, kad jei valgom kažką, kas neskaniai ATRODO, organizmas į tai sureaguoja.
Neretais atvejais, ypač kai kalbame apie minkštą sūrį, pelėsis paveiks ne tik išvaizdą, bet ir sūrio skonį – akivaizdu, kad ne į gerąją pusę. Tad jei apipelijo minkštas ožkos sūris, varškės sūris, rikota ar mocarela, beliks apgailestauti ir mesti į šiukšliadėžę.
Tačiau jei savo vidinį estetą jūs sutramdysite ir ramiai apžiūrėsite kietesnį kiek apipelijusio sūrio gabaliuką, greičiausiai pamatysite, kad pelėsis dengia tik išorę, o viduje sūris visiškai nepakitęs. Ir tai visiškai logiška – pelėsis greičiau skverbiasi į minkštą, drėgną sūrį, o į kietąjį – lėčiau. Todėl tokį sūrį, pavyzdžiui, parmezaną, galite drąsiai apipjaustyti ir jei plika akimi nematyti pelėsio, naudoti jį maistui – jei bus ramiau, pavyzdžiui, ruošiant karštuosius patiekalus, tarkime, makaronų apkepą, rizotą ar pan.
Apibendrinimui – 3 principai:
- jei supelijo/apipelijo minkštas, drėgnas sūris, meskite jį lauk, mažų mažiausiai skonis bus netinkamas;
- jei apipelijo pusminkštis, akytas sūris, atidžiai jį apžiūrėkite, apipjaustykite. Jei pelėsio nebesimato, o skonis paragavus nepakitęs, galite vartoti. Tačiau jei turite abejonių, nemaloni pati mintis valgyti (galimai) apgedusį produktą, irgi meskite.
- jei apipelijo kietojo sūrio gabalas, pašalinkite jo sluoksnį (plonesnį ar storesnį, jūsų sprendimas) ir galite vartoti, ramybės dėlei – bent jau karštuose patiekaluose, kur jis bus termiškai apdorotas.