Tačiau vienas šveicarų sūrių gamintojas atlieka eksperimentą, norėdamas patikrinti muzikos poveikį ementalio – vieno garsiausių Šveicarijos sūrių – gamybai.
Beatas Wampfleris, vaikštinėdamas po savo XIX amžiaus rūsį Ementalio regiono pakraštyje esančiame Burgdorfe, rodo šimtus tvarkingai eilėmis sustatytų brandinamų sūrių.
Dieną veterinaru dirbantis B.Wampfleris vakarais atsiduoda savo senai aistrai – daugybę metų tobulintai geriausių sūrių gamybai.
Viename jo nepriekaištingai švaraus rūsio kampe stovi devynios medinės dėžės, į kurias sudėta po vieną sūrį, o tiesiai po dėžėmis – mažos garso kolonėlės.
Nuo rugsėjo šie sūriai maudosi garsų jūroje. Jiems groja įvairūs įrašai – nuo legendinės roko grupės „Led Zeppelin“ iki hiphopo dievaičių „A Tribe Called Quest“.
Šiuo eksperimentiniu gastronomijos projektu šveicaras tikisi įrodyti, kad muzika gali turėti įtakos sūrio brandinimui, jo savybėms ir net aromatui.
Mozartas ar flamenkas?
„Už sūrio skonį yra atsakingos bakterijos, fermentai turi įtakos jo brendimui. Esu įsitikinęs, kad drėgmė, temperatūra arba maistinės medžiagos nėra vieninteliai, darantys įtaką skoniui“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
„Garsas, ultragarsas ar muzika taip pat turi poveikį“, – tvirtino sūrių gamintojas.
Kai kurie mokslininkai galbūt susirauks nuo minties, kad rokenrolas gali daryti kokią nors įtaką sūrio aromatui.
Tačiau esama mokslininkų, kurie daug metų tyrė muzikos poveikį augalams. Kai kurios būsimos mamos taip pat mano, kad pasiklausę klasikinės muzikos motinos įsčiose jų vaikai ateityje pasižymės didesniais protiniais gabumais.
Muzika žadina jausmus, paliečia žmogaus vidų, pojūčiai sukelia emocijas, gali priversti žmogų šypsotis, verkti ar šokinėti.
Ar tikrai beprasmiai yra tyrimai, siekiant nustatyti, ar rokforui labiau patinka sunkusis rokas, o ispaniškam sūriui – flamenkas?
Berno menų universitetas taip negalvoja. Jis padeda B.Wampfleriui atlikti jo eksperimentą.
„Iš pradžių į tai žiūrėjome skeptiškai, – prisipažino universiteto muzikos skyriaus vadovas Michaelis Harenbergas. – Tada sužinojome, kad yra toks dalykas kaip sonochemija, tirianti garso bangų poveikį medžiagai ir cheminėms reakcijoms.“
Sonocheminius eksperimentus atliekančius mokslininkus ypač domina ultragarso poveikis cheminėms reakcijoms.
B.Wampflerio sūriai noksta skambant įvairioms melodijoms, įskaitant techno, chorinės muzikos ir net Wolfgango A.Mozarto „Užburtosios fleitos“ garsus.
„Bandome atsakyti į klausimą: ar pagaliau galima tai išmatuoti? Ar (yra) kas nors, kas daro poveikį skoniui?“ – klausė M.Harenbergas.
Šį projektą, kuris yra praėjusiais metais pradėtos regiono bendruomenių sanglaudos programos dalis, padeda vykdyti universiteto studentai. Šiuo atveju kalbama apie žemės ūkio ir menų sanglaudą.
„Iš pradžių mes truputį bijojome, – juokėsi programos vadovas Christianas Pauli. – Niekada negalvojome, kad vieną dieną atsidursime Burgdorfo rūsyje ir domėsimės sūriais.“
Tačiau kol kas ementalio sūriai bręsta supami atitinkamų muzikos žanrų garsų, kurie galbūt padeda jiems brandinti savo ypatingą aromatą, belaukiant kitų metų degustacijos.
„Ar sūris bus skanesnis? Sunku pasakyti“, – abejojo B.Wampfleris.
Kalbant apie skirtingus muzikinius stilius šeimininkas nedrįso pranašauti, kuris turės geriausią įtaką skoniui, tačiau prisipažino turįs savo favoritą.
„Tikiuosi, kad hiphopo sūris bus geriausiais“, – pareiškė jis.
Ar šis šveicarų muzikinis gastronominis eksperimentas buvo sėkmingas, kovą įvertins sūrio ekspertų komisija.
