Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Svetingiausio Vilniaus restorano vadovas Tomas: „Įspūdžiui padaryti – 10 sekundžių“

Apie svetingumą restorano „Ertlio namas“ vadovas Tomas Rimydis siūlo kalbėti ne valstybės, ne miesto kontekste, o tiesiog savo namų. „Bet kuri įstaiga savo svečią turėtų priimti taip, kaip į namus pakviestą gerą bičiulį – atidaryti duris, paklausti – kaip sekasi, ir pasiūlyti viską, ką turi geriausio“, – sėkmės formule dalinosi dvejus metus iš eilės svetingiausiu išrenkamo restorano įkūrėjas.
Restorano „Ertlio namas“ vadovas Tomas Rimydis
Restorano „Ertlio namas“ vadovas Tomas Rimydis / Partnerio nuotr.

Per trejus savo gyvavimo metus svetingiausiu sostinėje „Ertlio namas“ tapo jau dusyk. Sėkmingą svečių aptarnavimo formulę, akivaizdu, restoranas atradęs, nes jo pavadinimas rikiuojasi ir tarp šių metų pretendentų į svetingiausius, nors vadovas Tomas nusijuokia, kad gal metas leisti tuo pasidžiaugti ir kitiems. „Turiu įtarimą, kad šiemet svetingiausiu gali tapti ir kitas restoranas, tačiau pastarieji dveji metai mums – didžiulis įvertinimas. Tai ženklas, kad mūsų koncepcija veikia, kad einame geru keliu. Nors, aišku, jei svetingiausiais taptume trečią sykį – būtų nuostabu“, – kalbėjo Tomas ir kvietė vilniečius bei miesto svečius drąsiai vertinti sostinės svetingumą.

Vilnius jau dešimtmetį renka tuos, kurie atviriausiai, įdomiausiai ir šilčiausiai pasitinka miesto svečius. Šiemet siūloma balsuoti už svetingiausią viešbutį, trumpalaikės nuomos namus (airbnb), restoraną, barą, vietą kavos puodeliui, lankytiną vietą, iniciatyvą ir gidą (balsuoti galite spustelėję čia).

Turime 10 sekundžių

„Iš pažiūros sudaryti gerą įspūdį labai lengva, tačiau iš tiesų svetingumo kriterijų labai daug ir jie slypi mažuose, tačiau labai svarbiuose dalykuose“, – dėstė „Ertlio namo“ vadovas. Svetingais galbūt ir nori būti visi, tačiau vien šio noro nepakanka.

„Neužtenka net ir to, kad tu pats būsi labai svetingas. Viskas prasideda tada, kai žmogus nusileidžia oro uoste, tiesą sakant, net ir dar anksčiau. Miesto svetingumas prasideda dar svečiui neatvykus į miestą. Pirmiausia reikia parodyti, kad svečio laukiame. Laukiame taip, kaip savo gero bičiulio namie – turime sudaryti jam palankias sąlygas atvykti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Anot T. Rimydžio, miesto įvaizdį kuriame visi – tiek miestelėnai, tiek paslaugas teikiančios įmonės: „Vien noro kartais, deja, nepakanka. Tai yra kasdienis darbas. Pirmiausia tai – motyvuotų, paslaugių darbuotojų komandos formavimas. Mūsų versle paslaugūs turi būti visi – ne tik padavėjai, bet ir virėjai, indų plovėjai. Toliau seka nuolatinės procedūros, kaip atlikti kasdienį darbą, kaip spręsti vienokias ar kitokias situacijas, nuolatiniai mokymai ir aptarimai. Darbuotojų kaita svetingumo versle yra, todėl svarbu išlaikyti paslaugas teikiančios įmonės standartus. Šiame versle mes esame kaip aktoriai ant scenos, svečiai pastebi kiekvieną net kartais mums nereikšmingai atrodančią detalę“, – atviravo restorano vadovas.

Partnerio nuotr./Rektorių salė
Partnerio nuotr./Rektorių salė

Vilnius, anot T.Rimydžio, tampa vis atviresnis, vis patrauklesnis miestas, tačiau neslėpė, kad vis dar yra ir sovietizacijos likučių. „Sakyčiau, šiuo metu yra viduriukas. Turime restoranų, kurie dar primena tuos laikus, svečią supranta kaip klientą, o yra ir tokių, kurių aptarnavimo, svetingumo lygis tikrai puikus“, – nuomone dalinosi pašnekovas.

Viskas slypi mažose detalėse, pakartojo T.Rimydis, gal kartais pamirštame, o gal ir nesuprantame, kad įspūdžiui padaryti turime vos 10 sekundžių. „Daugybė dalykų yra svarbu ir aš išvardinsiu tik kelis iš jų – durų atidarymas, pasiteiravimas – kaip sekasi, trumpas ir malonus kontaktas, skėčio, palto ar rankinės pakabinimas, palydėjimas iki staliuko, supažindinimas ne tik su valgiaraščiu, bet ir su paties restorano koncepcija, pristatymas ne tik restorano, Vilniaus, bet ir Lietuvos plačiąja prasme. Nereikia pamiršti ir pažinties pabaigos, ji turi taip pat būti maloni ir rūpestinga. Palydėti svečią, jei reikia – iškviesti taksi, paaiškinti, kaip kur nuvykti, galbūt paaiškinti ekonominius aspektus ar nupasakoti, kur artimiausias turizmo informacijos centras“, – svarbius dalykus vardijo restorano įkūrėjas.

Ar Vilnius turi skonį?

Lietuva galbūt gali lygiuotis į Europos gastroniminių krypčių viršūnes, nors pralenkti Prancūziją, Ispaniją ar Italiją, nelengva. Tačiau ar reikia lygiuotis, ar galime atrasti kažką savito, jaukaus ir subtilaus? Paklaustas, ar Vilnius jau turi savo skonį, T. Rimydis tikina, kad Lietuvoje gal tik Vilnius ir turi. „Mano žiniomis, Vilnius jau turi tris degustacinius restoranus, turiu minty tokius, kurie būtent degustacijomis gyvena – maksimaliai telkia dėmesį į maisto kokybę. O tai jau šį tą reiškia. Vadinasi, maisto subtilumui, jo pažinimui, maisto kultūrai skiriamas vis didesnis dėmesys. Mes patys gyvename sezonų ritmu, patiekalai gaminami iš šviežių sezoninių daržovių, kurias gauname iš ūkininkų. Aš manau, kad mes ir formuojame Vilniaus gastronominį skonį“, – kalbėjo pašnekovas.

Paprašytas nupasakoti Vilniaus skonį, „Ertlio namo“ vadovas nusijuokia – nelengvas klausimas. Kuo gi mes galėtume išsiskirti? Kuo galėtume pritraukti svečią? „Mes išskirtiniai tuo, kad mūsų patiekalai – tai ne vien valgis, tai – istorija. Jie neša ir istorinę žinią, kurią mes visada mielai papasakojame savo svečiui. Gardiname patiekalus Radvilų orandžerijoje išaugintomis daržovėmis, taigi gal vienas iš Vilniaus ingredientų galėtų būti pastarnokas. Esame ežerų kraštas, todėl įvardinčiau vieną svarbiausių žuvų – lydeką. Jei kalbėtume apie išskirtinius produktus ir istorijos kontekstą, netgi paminėčiau riestainius, taip pat ir beigelius. Sakyčiau, kad Vilnių galėtų atspindėti tokie labai skirtingi produktai – pastarnokas, lydeka, kava, beigeliai ir riestainiai“, – mintimis dalinosi Tomas.

Partnerio nuotr./Restoranas „Ertlio namas“
Partnerio nuotr./Restoranas „Ertlio namas“

Paklaustas apie restorano koncepciją T.Rimydis akcentuoja būtent istorinę ir edukacinę pusę. „Mūsų siekis supažindinti tiek į sostinę atvykstančius svečius, tiek pačius miestečius su tuo, kas Lietuvoje buvo valgyta prieš šimtą metų ir dar anksčiau – Radvilų, Oginskių, Bonos Sforzos ir kitais laikotarpiais. Būtent šią misiją mes ir įgyvendiname, dirbame su istoriku prof. Rimvydu Laužiku, kuris pateikia prie kiekvieno patiekalo savo įžvalgas, o mūsų personalas kiekvieną kartą nuoširdžiai tas istorijas pasakoja svečiui. Norėčiau pabrėžti – nuoširdžiai. Nėra lengva tą pačią istoriją papasakoti kaskart kaip pirmą sykį. Bet būtent komandos dėka ir esame dvejus metus iš eilės svetingiausi Vilniuje“, – tikino pašnekovas.

„Ertlio namo“ vadovas atkreipė dėmesį, kad svečiu labai dažnai vadiname tik atvykusį iš užsienio, tačiau restoranui smagu pasitikti ir sostinę lankančius kitų Lietuvos miestų gyventojus. „Lietuviai iš tiesų pradėjo domėtis maistu, jo istorija ir derinimu, dėl to aš labai džiaugiuosi“, – pabrėžė T.Rimydis. Pasak jo, sunku vertinti, kiek restorane apsilanko užsienio svečių, kiek vietinių – veikiausiai apylygiai. „Tačiau svarbiausia ne tai, svarbiausia – kad ir vieni, ir kiti norėtų sugrįžti“, – tikino pašnekovas.

Atiduokite balsą už Vilniaus svetingiausius –www.vilniaussvetingumas.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Advento kalendoriai – nuo paprastos tradicijos iki prabangos segmento
Reklama
Ekspertai įvertino: ko reikia, kad Lietuvos verslai klestėtų?
Reklama
Sporto veiklų įvairove ir dalyvių gausa Telšiuose pažymėta Sporto diena
Reklama
Kaip išvengti peršalimo komplikacijos – sinusito