Pristatydama būsimą patiekalą, Violeta iš karto pasidžiaugia ant stalo gulinčiu mėsos gabalu, kuris ir vaidins pagrindinį vaidmenį.
„Mėsą išmušime, dėsime įdarą, susuksime ir išeis kažkas panašaus į zrazus, – aiškina V.Tarasovienė. – Kadangi gaminame itališką patiekalą, tokie yra ir ingredientai – kumpis, sūris, svogūnai, česnakai, makaronai bei įdaras.“
„Aš turbūt, kaip visada, griebiu česnaką ir svogūną?“ – iniciatyvos imasi Vilius.
Kol Vilius darbuojasi, Violeta imasi mėsos. Nors vėliau reikės išmušti, ją vis tiek pataria pjaustyti kuo ploniau.
„Kaip gražiai atrodo mėsytė... Aš jau laukiu, nes vien cukinijos, cukinijos, vis klausiu, kada valgysime normaliai“, – nekantrauja V.Tarasovas.
Pagaminti „braciola“ trunka pakankamai ilgai – nuo pusantros iki dviejų valandų, priklausomai nuo to, kokia yra mėsa.
„Tai labiau savaitgalio patiekalas, tinkamas paruošti visai šeimai“, – tikina Vilius.
Kol V.Tarasovas vargsta su česnaku, kuris jam itin sunkiai lupasi, Vilius paragina Violetą padainuoti.
„Klausyk, aš visas laidas ką nors dainavau, padainuok tu ką nors itališkai“, – prašo V.Tarasovas, o netrukus abu užtraukia dainą.
Išmušus mėsą, iš jų formuojami suktinukai, kurie dedami į puodą. Violeta pataria nedėti iš karto daug, kadangi turi apkepti, o tik vėliau pradėti troškintis.
Kol suktinukai daugiau nei valandą troškinasi, Violeta su Viliumi išverda makaronus, kuriuos vėliau užpila likusiu padažu.
„Aš jau noriu valgyti, tiek laiko laukiau, – nekantrauja V.Tarasovas, kuris netrukus gauna galimybę įvertinti patiekalą. – Tobula, labai skanu!“
Visą gaminimo procesą žiūrėkite įraše:
