Kaip sako pranešime žiniasklaidai cituojama prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė, picą galėtume pavadinti krosnyje keptu pikantišku itališku pyragu, kuris padengtas pomidorų padažu, sūriu ir kitais priedais, pavyzdžiui, kumpiu ar alyvuogėmis. Manoma, kad žodis pica yra kilęs iš itališkos žodžio, reiškiančio „tašką“. Originalo kalba jis rašomas „pizzicare“, o tai išvertus reiškia „prispausti“ arba „išplėsti“.
Kaip pasakoja V.Juodkazienė, pica – kaip ir kiti itališki patiekalai, gaminama iš aukščiausios rūšies ingredientų. O svarbiausia yra tinkamas tešlos paruošimas. Pasigaminti picos tešlai reikia vos kelių itin paprastų ingredientų: vandens, aukščiausios rūšies miltų, druskos, cukraus, mielių ir gero alyvuogių aliejaus.
Italai kepdami picas dažniausiai vadovaujasi taisykle „daugiau yra mažiau“.
Dar vienas produktas, be kurio neįsivaizduojama pica, – sūris. Mocarela arba buffalo mocarela, tradiciškai naudojama kepant itališkas picas, paprastai gaminima Neapolio apylinkėse. Tiesa, italai kepdami picas dažniausiai vadovaujasi taisykle „daugiau yra mažiau“. O viena populiariausių ir klasika jau vadinamų picų Italijoje – margherita. Ji gaminama iš naminio šviežių pomidorų padažo ir aukščiausios rūšies mocarelos.
Žinoma, pica – patiekalas, kurį kepant galima laisvai improvizuoti, todėl kartais jos pagardinamos ir kitais itališkais sūriais, pavyzdžiui: provolone, pecorino romano, ricotta ar scamorza. Gaminant picą labai lengva ieškoti naujų skonio derinių – telieka pasitekti fantaziją. Italai picas gardina ir įvairiausių rūšių virtais arba vytintais kumpiais, dešromis, alyvuogėmis, artišokais.
2009 m., Italijos prašymu, neapolietiška pica buvo įregistruota Europos Sąjungoje kaip tradicinis, autentiškas itališkas patiekalas, o 2017 m. jos gaminimo menas buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Nesunku išsikepti namuose
Tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė ir itališkos virtuvės gerbėja Kristina Pišniukaitė-Šimkienė prisipažįsta, kad pica – mėgstamiausias jos šeimos narių patiekalas. Šį patiekalą namuose išsikepti nėra sudėtinga ir taip padaryti lengvai gali kiekvienas.
„Gerai picai nereikia daug – svarbiausia savo rankomis pagamintas picos padas, naminis pomidorų padažas ir patys kokybiškiausi priedai ant viršaus. Savo picą gardinau Buffalo mocarelos sūriu – jis yra kremiškesnis ir aromatingesnis už karvės pieno mocarelą, Milano saliamiu bei, žinoma, tikru parmezano sūriu“, – sako tinklaraščio autorė.
Šįkart K.Pišniukaitė-Šimkienė siūlo namuose pasigaminti labiau sumodernintą, pritaikytą šiuolaikiniam, skubančiam žmogui picos variantą. „Šios picos principas yra toks – kepame vieną didelę kvadratinę picą, iškepusią supjaustome gabalėliais ir mėgaujamės visi kartu. Tokia pica atstoja maždaug keturias porcijas, tad jos užtenka visai šeimai arba nedidelei draugų kompanijai“, – sako ji ir dalijasi picos receptu.
Vienos skardos pica
Ingredientai:
picos padui:
- 500 g kvietinių miltų;
- 300 ml šilto vandens;
- 5 g sausų mielių;
- 1 arbat. šaukšt. cukraus;
- 1 arbat. šaukšt. druskos;
- 2 valg. šaukšt. alyvuogių aliejaus.
pomidorų padažui:
- 200 g konservuotų pomidorų savo sultyse;
- 1 skiltelė česnako;
- druskos;
- pipirų;
- 1/2 arbat. šaukšt. džiovinto baziliko;
- 1/2 arbat. šaukšt. džiovinto raudonėlio.
picos priedams (su priedais drąsiai eksperimentuokite):
- 2 rutuliukai Buffalo mocarelos;
- 100 g Milano saliamio;
- keli pievagrybiai;
- vyšninių pomidorų;
- parmezano sūrio;
- žiupsnelis džiovinto raudonėlio;
- žiupsnelis džiovinto baziliko.
Gaminame:
1. Ruošiame tešlą: šiltame vandenyje ištirpiname mieles ir cukrų.
2. Miltus sumaišome su druska. Į miltų ir druskos mišinį pilame alyvuogių aliejų ir vandenį su ištirpusiomis mielėmis bei cukrumu. Tešlą minkome rankomis. Jei ji limpa prie rankų, beriame dar šiek tiek miltų.
3. Tešlą perkeliame į dubenį, uždengiame švariu rankšluostėliu ir paliekame šiltoje vietoje valandai, kol ji pakyla.
4. Ruošiame padažą. Visus jam skirtus ingredientus sutriname elektriniu smulkintuvu (blenderiu).
5. Orkaitę įkaitiname iki 260°C temperatūros (su vėjelio funkcija).
6. Didelę kepimo formą ištepame aliejumi.
7. Į kepimo formą dedame pakilusią tešlą, rankomis patempdami ir paminkydami suformuojame didelį picos pagrindą pagal naudojamos formos dugną. Ant picos pagrindo pilame pomidorų padažą, tolygiai paskirstome.
8. Dėliojame priedus – mocarelos gabalėlius, dešrą, pievagrybių griežinėlius ir perpus perpjautus vyšninius pomidorus. Ant viršaus užtarkuojame parmezano, beriame šiek tiek raudonėlio ir baziliko.
9. Picą dedame į orkaitę (šiek tiek aukščiau nei per vidurį) ir kepame apie 12-15 minučių, kol tešla iškepa, o viršus gražiai apskrunda.
10. Iškepusią picą supjaustome kvadratiniais gabalėliais, ant viršaus pabarstome šviežių baziliko lapelių.
