Kaziuko mugėje didžiulio dėmesio sulaukusiais riestainiais prekiavo trakiškis Andrius su žmona. Jie kartu su dar 6 žmonių komanda riestainius kepė tris naktis – rytą kepiniai iš Trakų būdavo atvežami dar šilti. „Galima sakyti, kad dirbome tris paras“, – pirmadienio rytą 15min pasakojo trakiškis.
Įdomu, kad nei jo paties, nei žmonos profesijos niekaip nesusijusios su maistu – vyras dirba statybų sektoriuje, žmona yra teisininkė, tiesiog abu yra aktyvūs ir verslūs. Tiesa, giminėje yra kepėjų, tad, kaip pasakojo pašnekovas, prieš 10 metų ir gimė mintis prikepti Kaziukui riestainių ir jais prekiauti.
„Tiesą sakant, net ir iškabą „Trakų riestainiai“ pasidarėme visai neseniai, anksčiau prekiaudavome be jos, tačiau žmonės norėdavo kokios nors nuorodos, kur mus rasti, kaip atskirti iš kitų. Gyvenam visai šalia Trakų, tad ir pasivadinom „Trakų riestainiai“, – sakė jis.
Kuo Andriaus ir jo komandos riestainiai ypatingi, kodėl prie jų driekėsi įspūdingos eilės? „Mūsų riestainiai nėra kažkoks stebuklas – tiesiog jie labai švieži, kepti senoviškam pečiuje, iš kokybiškų produktų, rankų darbo, prieš kepant jų viršus plonai pateptas sviestu. Tiesa, šiemet pasisekė su miltais, tai riestainiai labai pavyko. Kaip ir kasmet, prekiavom mieliniais ir plikytais riestainiais, abiejų rūšių buvo vienodai populiarūs. Manau, žmonės tikrai mato, kad kepinys suformuotas rankomis, kiekvienas jų vis truputį kitoks. Kitose vietose tokių riestainių nebuvo, nes daug kas jiems formuoti pasitelkia aparatus“, – pasakojo pašnekovas.
Nesugebėjome iškepti tiek, kokia buvo paklausa, išparduodavom popiet ir jau galėdavom važiuoti.
Vienas mielinis riestainis iš Trakų šiemet kainavo 1 Eur, o mažesnis plikytas – 50 ct, palyginus su pernai kainos kilo apie 20 proc. Kaip sakė, Andrius jos buvo gana panašios kaip kitur, tačiau žmonės gavo visai kitą kokybę.
„Tiesą sakant, net nesugebėjome iškepti tiek, kokia buvo paklausa, išparduodavom popiet ir jau galėdavom važiuoti. Prie mūsų net ateidavo kiti prekeiviai ir klausdavo, kiek dar liko, kada išsiparduosim ir išvažiuosim. Jie to laukė“, – juokėsi Andrius. Tiesa, jis nesutiko atskleisti, kiek riestainių pardavė, tačiau patvirtino, kad tūkstančius.
Kodėl turėdami tokį fenomenaliai paklausų produktą Andrius ir jo šeima nesiima kepinių verslo? Pasak vyro, vis tik tai yra tik hobis. Riestainių gamybos procesas yra ilgas, reikalaujantis daug darbo ir pajėgumų, be to, pasak trakiškio, riestainius apsimoka pardavinėti ten, kur yra didelis srautas, kaip kad Kaziuko mugėje, jau nekalbant apie tai, kad tai, anot jo, yra „grynai kaziukinė prekė“.
