Vakarienė pas Jurgą ir Paulių. Zenzero. Imbieras – neįkainojama kalio taupyklė. Su ryžiais ir šviežių figų džemu

Užsukus į bet kurį Romos barą valgiaraštyje galima pastebėti gėrimą „Ginger“. Tai angliškas žodžio zenzero (it. imbiero šaknies) atitikmuo. Su pikantiško skonio smulkinta šaknimi Italijoje gaminami įvairūs gėrimai, kurie ypač tinka karštą vasarą.

Italijos maisto specialistai primena, jog imbiero šaknis – tai ne tik vitamino C ir B6 šaltinis. Šioje šaknyje gausu kalcio, geležies ir magnio. Tačiau nė viena kita daržovė nepasižymi tokiais jau minėto organizmui reikalingo kalio resursais. Kalio imbiero šaknyje – ypač daug, jis lengvai įsisavinamas.

Romos baruose su imbiero šaknimi gaminama šalta arbata ir kava, alkoholiniai ir nealkoholiniai kokteiliai, aperityvai su prosecco ir san bitter (it. kampari skonio nealkoholiniais gėrimais). Imbiero prieskonis – aitrus, bet malonus, jis malšina troškulį.

Zenzero šaknis suteikia ypatingo aromato ir patiekalams. Neretai imbiero šaknimi pagardinami padažai prie rafinuotų žvėrienos, kiaulienos, avienos patiekalų. Šaknies skonis paryškina tiek saldumynų, tiek ir sūrių patiekalų aromatą.

Per vasarą išeikvotas kalio atsargas nusprendėme papildyti pasinaudoję senu itališku šaltų ryžių receptu. Karštą ketvirtadienio vakarą nutarėme gaminti vegetariškus ryžius. Be mėsos ir žuvies, tik su daržovėmis. Ryžiai kelia apetitą džiugindami akį ryškiais ingredientais. Tačiau mūsų šaltųjų ryžių skonis šį kartą – naujas ir neįprastas. Į ryžius gausiai patarkavome imbiero šaknies. Skonis tapo kur kas pikantiškesnis. Jei kam nors atrodo, jog imbiero skonis neįprastas, galima šaknies patarkuoti ne tiesiog ant ryžių, o į tyrą alyvuogių aliejų. Tokiu būdu kalį organizmas pasisavina dar greičiau.

Mus pačius nustebino, kad imbieras harmoningai derėjo prie pikantiškų saulėje džiovintų pomidorų, bergamočių ir kaparėlių.

Suvalgius sotų ryžių patiekalą jokių saldumynų nesinori. Vakarienę nutarėme pabaigti džiovintų vynuogių Passito di Panteleria. Prie šio aristokratiško gėrimo norėjome kažko neįprasto. Keliaudami po Čilento nacionalinį parką ir ragaudami įvairiausių patiekalų su figomis, sužinojome daug paslapčių. Pavyzdžiui, kad figos kelia potenciją, kad figų išspaudos – melassos – buvo duodamos Senovės Graikijoje olimpiadų dalyviams, nes veikia kaip dopingas. Pas mūsų bičiulį Antonio „Santomiele“ laboratorijoje ragavome nuostabaus šviežių figų džemo, kuris buvo patiektas su brandinti sūriu. Sužinojome, kad džemui ypatingą prieskonį suteikia bergamočių žievelės ir imbieras.

Bergamočių paprastai parsigabename birželį iš Kalabrijos. Jei gaminant mūsų pasiūlytą džemą Lietuvoje nepavyktų gauti bergamočių, tiks laimo (žaliosios citrinos) vaisiai. Jie šiek tiek rūgštesni, todėl patiekti galima su minkštu avies sūriu – pecorino.

Figos kasmet paprastai sunoksta rugpjūtį, tačiau šią vasarą jų derlius jau liepą – gausus. Marmeladą puikiai konservuoja ir paryškina šlakelis brandintos grappos.

Pabandykite.

Šviežių figų džemas (Marmellata di ficchi)

Ingredientai (4 asm.):

• 8 šviežios figos;
• 1 arbat. šaukšt. rudojo cukraus;
• 30 g tarkuotos imbiero šaknies;
• 0,5 bergamočių sulčių ir žievelės (arba žaliosios citrinos sulčių ir žievelės);
• 4 valg. šaukšt. vandens;
• 30 g brandintos grappos.

Gaminimas:

1. Nulupkite šviežių figų odelę, sudėkite figas į ketaus puodą su rankena, suberkite cukrų, išspauskite bergamočių sultis, patarkuokite žievelės, supilkite vandenį ir gerai išmaišykite.

2. Statykite puodą ant silpnos ugnies, patarkuokite imbiero, išmaišykite, kai iškils putos, nugriebkite jas šaukšteliu.

3. Kai džemas taps homogeniškas, supilkite grappa, išmaišykite.

4. Pasiruoškite sterilų indą ir supilkite į jį džemą.

5. Vakarienei patiekite kartu su brandintu parmigiano reggiano sūriu.

Jurgos Jurkevičienės nuotr./Šviežių figų džemas

Šalti ryžiai su imbieru (Riso freddo con gusto di zenzero)

Ingredientai (4 asm.):

• stiklinė arborio arba carnaroli ryžių;
• sūdytų žaliųjų alyvuogių in salamoia;
• sūdytų kaparėlių;
• saulėje džiovintų pomidorų;
• citrina;
• tyro alyvuogių aliejaus;
• pluoštas petražolių;
• džiovintų migdolų;
• šviežiai maltų juodųjų pipirų;
• imbiero šaknies.

Gaminimas:

1. Kietai išvirkite ryžius, nusunkite, palaikykite, kad apdžiūtų.

2. Nuo kauliukų nupjaustykite alyvuogių minkštimą ir dėkite į ryžius.

3. Saulėje džiovintus pomidorus pamerkite į šiltą vandenį ir palaikykite pusvalandį, praėjus šiam laikui nudžiovinkite ant sugeriamojo popieriaus. Pamerkite apdžiūvusius pomidorus į tyrą alyvuogių aliejų ir palaikykite apie valandą. Supjaustykite juostelėmis ir dėkite į ryžius.

4. Nuplaukite nuo kaparėlių druską, suberkite į ryžius.

5. Susmulkinkite petražolių lapelius, suberkite į ryžius.

6. Patarkuokite ant ryžių šviežios imbiero šaknies.

7. Mažais trikampiais supjaustykite citriną, sudėkite į ryžius. Pašlakstykite tyru alyvuogių aliejumi, išmaišykite.

8. Patiekdami pabarstykite migdolais ir pipirais.

Jurgos Jurkevičienės nuotr./Šalti ryžiai su imbieru

Jurga ir Paulius Jurkevičiai yra Italijos „Foreign Press“ asociacijos „Skonio grupės“ nariai, tarptautinio gastronominės žurnalistikos konkurso „Madre Mediterranea“ konkurso laureatai. Jie pristato itališkos virtuvės paslaptis tiesiai iš Romos: Jurga aiškina, kaip gaminti autentiškus Italijos regionų patiekalus, Paulius pateikia gastronominius komentarus apie patiekalo istoriją, sveikatingumą, keistenybes ir derinimą su vynu.